Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis sukvietė žurnalistus dėl dviejų klausimų. Kaip vėliau pats aiškino, tai nėra susiję dalykai, tačiau jie abu liečia tuos pačius objektus – savivaldybę, vieną Šiaulių verslininką ir viešąjį interesą.
Pirmiausia direktorius paaiškino savivaldybės poziciją prieš keletą savaičių Pietiniame miesto rajone atsiradusios tvoros atžvilgiu. Vėliau akcentavo, kad šios tvoros statytojas prieš keletą metų dalį prekyvietės pastatė ant valstybinės žemės.
„Užduotume necivilizuotą toną, nors ir smagu būtų...“
Reikia priminti, kad rugpjūčio pradžioje Pietinio gyventojai pradėjo skųstis, jog nebegali eiti tiesiai per stovėjimo aikštelę. Taip būdavo labai patogu patekti tiesiai prie pėsčiųjų perėjos arba autobusų stotelės.
Vėliau pradėjo aiškėti smulkmenos. Vienas žymus Šiaulių verslininkas teisėtai jo valdomame sklype pastatė teisėtą tvorą. Panašu, kad pagal visus reikalavimus, kad nereikėtų jokių suderinimų su savivaldybe.
Dėl tokios situacijos keletas prekyvietės parduotuvių atsidūrė „už tvoros“. Norint į jas patekti, reikia eiti aplink tvorą. Nepatogu.
„Dėl tvoros teisėtumo dar renkame informaciją. Šiuo klausimu solidarizuojamės su prokuratūra. kuri matė pagrindą viešojo intereso gynimui – privačios bendrovės aikštelė užsitveria ir sudaro kliūtis kitų verslininkų klientams“, – aiškino direktorius.
A.Bartulis tvirtino, jog šiuo metu aiškinamasi, ar tvoros konstrukcijos nepažeidžia viešojo intereso – gali kenkti įvairioms požeminėms komunikacijoms arba priešgaisriniam saugumui.
Taip pat administracijos vadovas pareiškė, jog tvora akivaizdžiai išdygo dėl įsisenėjusio tame pastate veiklą vystančių verslininkų konflikto. Dėl to kenčia ne tik jie patys ir jų klientai – patiria nepatogumų šiauliečiai, dėl situacijos kaltinama savivaldybė.
A.Bartulis akcentavo, jog savivaldybė imasi tik teisėtų ir jai priskirtų poveikio priemonių: „Miestiečiams norėtųsi pasakyti – Šiauliuose alternatyvų yra. Jei nesate čia mylimi ir gerbiami, ko ten išvis einate? Galime ten pasisukioti su kokiu prietaisu ir tvorą nuimti, tačiau užduosime necivilizuotą toną. Nors ir būtų smagu...“
Kodėl matininkas „paslinko“ ribas?
Vėliau administracijos direktorius perėjo prie kitos temos, kurios herojai išliko tie patys. Priminė, jog birželio mėnesį prekyvietė prašė prijungti valstybinę žemę prie jau turimos žemės.
Kadastrinėje byloje pastebėta, kad jau nuo 2005 metų stovintis pastatas išeina už pastatui skirtų ribų. Paaiškėjo, jog pastatas iš tiesų beveik apie 83 centimetrus yra valstybinėje ir pastatui nepriskirtoje žemėje.
„Tai dar ne viskas. Įdomumas – nors mes matome įsiterpusį statinį, dokumentuose matome, kad niekas niekur neįsiterpia. Tokia situacija sudarė pagrindą šią statybą įregistruoti Registrų centre“, – teigė direktorius.
Šioje situacijoje tapo neaišku, ar kažkas su žeme negerai, ar pastatas traukiasi ir plečiasi? Yra leidžiama kelių centimetrų paklaida, tačiau ne tokia didelė.
„Paaiškėjo, kad Registrų centro matininkas šią liniją tiesiog patraukė į išorę. Pasirašė, kad viskas telpa“, – dėliojo ant stalo planus A.Bartulis.
Nacionalinė žemės tarnyba pažymėjo, kad įregistruotas yra pastatas, tačiau ne priestatas. Pagal NŽT turimus duomenis šio priestato neįmanoma identifikuoti kaip statinio.
„Ką mes darysime? Tai turėjo daryti ankstesni administratoriai. Ginčas yra. Mastas nėra didelis, tačiau – jei galiu metrą, tai galiu ir šimtą? kalba eina apie įstatymų laikymąsi. Nuo šio fakto sužinojimo momento atsakomybė pereina man. Aš jau tai žinau“, – aiškino direktorius ir lygino situacija su garsiąja Vijūnėlės dvaro istorija.
