Jovitos globėja, kurią mergina vadino mama, rugsėjį mirė taip ir neįveikusi onkologinės ligos. Jos sutuoktinis po to pasikeitė neatpažįstamai: merginai, kurią augino kaip dukrą, vyras liepė išsikraustyti iš buto Kauno senamiestyje. Maža to, Jovitai net neleido pasiimti baldų, kuriuos ji pirko už vienkartinę išmoką, gautą po pilnametystės ir skirtą įsikurti.
Jam nieko nereiškia tai, kad buvau mažytė mergytė, kurią kažkada mylėjo.
Jovitai galvoje netelpa, kaip žmogus gali taip staiga pasikeisti – rūpestingas tėvas virto bejausmiu žmogumi.
„Atrodo, kad jam nieko nereiškia tai, kad buvau mažytė mergytė, kurią kažkada mylėjo. Įstatymai tokie, kad negaliu nieko padaryti – buvau globojama, o ne įvaikinta. Ir, pasirodo, žmogaus gerumas gali baigtis tada, kai butas vidury senamiesčio tampa svarbesnis už šeimą“, – 15min guodėsi Jovita.
Šiuo metu su širdies draugu ir šunimi ji glaudžiasi mamos giminaičių namuose. „Jie mane priima kaip šeimos narę, juk matė, kaip augau. Giminei priklausau nuo kūdikystės“, – pabrėžė mergina.
Neatidavė net baldų
Jovita įsitikinusi, kad tėvą prieš ją nuteikė jo sesuo.
„Mamai mirus jis išvažiavo pas ją į Angliją, nors iki tol nebuvo artimi. Į Lietuvą jis grįžo kitoks – piktas, priekabus.
Supratęs, kad įstatymiškai paveldi visą žmonos turtą, jis nusprendė manęs atsikratyti. Tik ir tekartojo: „Raktus atiduokit“, – pasakojo Jovita.
Gatvėje ji atsidūrė tuščiomis rankomis. „Negalėjau net išsinešti daiktų, kuriuos pirkau iš vienkartinės išmokos, skirtos įsikurti. Pareiškė, kad nieko neinvestavau į butą, nors iš tikrųjų netgi remontavau antrą aukštą, kad galėčiau jame įsikurti su draugu. Bet išėjo taip, kad kūrėmės, kol galėjome, o kai įdėjome – išmetė. Labai patogu.
Gal net šviesaus atminimo mama paprotins jį sapne.
Tvarkėsi dokumentus, o sužinojęs, kad man nieko pagal įstatymą nepriklauso, pradėjo vyti vis, kol galų gale išvijo. Pareiškė, kad nesilaikome jo taisyklių. Paskutinis kivirčas įvyko dėl primažintos šilumos, nors bute buvo tikrai per karšta. Grįžome po poros dienų pasiimti daiktų, o jis jau ir spynas pakeisti spėjo“, – apmaudo neslepia Jovita.
Kodėl ji visa tai pasakoja žiniasklaidai? „Galbūt tai pasieks jį. Galbūt jo darbe pradėję skaityti žmonės palies jo sąžinę. Gal net šviesaus atminimo mama paprotins jį sapne“, – svarstė Jovita.
Atsisakė 117 vaikų
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nuolatinė globa nustatyta 5250 vaikų. Jie globojami 4081 šeimoje.
2018 metais 82 šeimoje globojami (rūpinami) vaikai pakeitus globėją (rūpintoją) buvo perkelti į instituciją, 12 – į šeimyną, o 23 – į globos centrą. Iš viso 117 vaikų.
„Dėl kokių priežasčių globėjai (rūpintojai) keitėsi, deja, pasakyti negalima. Didžioji dalis vaikų, kuriems keičiamas globėjas, yra 10–17 metų. Iš praktikos pastebima, kad vaiko globėjas (rūpintojas) nebepajėgia rūpintis paauglystės amžiaus sulaukusiu vaiku, tinkamai spręsti kylančių sunkumų“, – 15min aiškino Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovas Arūnas Malinovskis.
Be to, jis pažymėjo, kad pernai 19 globėjų (rūpintojų) mirė.
„Taip pat gana dažna priežastis – globėjo (rūpintojo) liga, dėl kurios asmuo nebegali rūpintis vaiku. Pastebėtina, kad neretai vaikus globoja seneliai, kurie dėl garbingo amžiaus nebegeba tinkamai pasirūpinti vaiku ir patys kreipiasi dėl globėjo (rūpintojo) pakeitimo“, – kalbėjo A.Malinovskis.
Sprendimą dėl nuolatinio globėjo (rūpintojo) atleidimo / nušalinimo nuo pareigų priima teismas: „Taigi darytina prielaida, kad teismas minėtą sprendimą priima tik įvertinęs visas objektyvias aplinkybes bei išnaudotas galimybes padėti globėjui (rūpintojui) ir vaikui.“
Globėjams reikia pagalbos
Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ direktorė Rasa Dičpetrienė prisipažino žinanti ne vieną istoriją, kai globėjai atsisakė vaiko.
„Taip tikrai nutinka. Daugiau tokių istorijų žinau iš senesnių laikų, kai mokymai tapti globėju būdavo silpnesni. Be to, anksčiau buvo žymiai mažiau pagalbos globėjams, pavyzdžiui, psichologų. Dabar situacija geresnė, bet skaudžių atvejų pasitaiko. Žinau ir tokių skausmingų atvejų, kai vaiką į instituciją grąžino du kartus iš skirtingų globėjų. Kiekvienas grąžinimas – tai dar vienas patvirtinimas, kad suaugęs pasaulis tave išdavė. Tokios traumos lieka visam likusiam gyvenimui“, – neslėpė R.Dičpetrienė.
Žinau ir tokių skausmingų atvejų, kai vaiką į instituciją grąžino du kartus iš skirtingų globėjų.
Globotinio paauglystės laikotarpis, jos teigimu, neretai tampa rizikos faktoriumi.
„Vaikams, kurie vaikystėje patyrė ne vieną psichologinę, emocinę, o kartais ir fizinę traumą, paauglystė gali būti itin sudėtinga, mat vaikų patirtos traumos paaštrėja. Todėl labai svarbu, kad pagalbos sulauktų ir vaikas, ir šeima. Antraip globėjams pritrūksta jėgų ir motyvacijos“, – sakė R.Dičpetrienė.
Ji sutinka, kad įvaikinimas 100 proc. geresnis kelias: vaikas jaučiasi saugiai ir įtėviai prisiima visišką atsakomybę ir įsipareigojimus.
„Tačiau turime atsižvelgti į realybę: Lietuvoje vis dar mažai žmonių, kurie nori įvaikinti. Tada nuleidi kartelę ir suvoki, kad globa yra išeitis. Trūksta ir norinčių globoti, o tada turime tai, ką turime“, – atsiduso pašnekovė.
Pirmenybę teiktų įvaikinimui
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta, jog vaiko globa (rūpyba) baigiasi, kai jis sulaukia pilnametystės. Iki tol už vaiko globą globėjai kas mėnesį gauna 304 eurų išmoką.
Sulaukęs pilnametystės globotinis gali pradėti savarankišką gyvenimą. Vienkartinė išmoka įsikurti siekia 2850 eurų. Ji nemokama grynais pinigais.
Buvęs Seimo narys ir ilgametis Vilniaus apygardos teismo teisėjas Konstantas Ramelis 15min neseniai prisipažino visada manęs, kad vaikui įvaikinimas yra daug geresnis už globą.
„Nes sueina 18-ka metų ir globojamas vaikas gali būti paprašytas eiti į gatvę. Įsivaikindama šeima demonstruoja rimtą požiūrį į vaiką kaip į tikrą šeimos narį. Įvaikinus atsiranda materialinės teisės, teisė paveldėti ir t.t.“, – skirtumus pabrėžė pašnekovas.
Įvaikinus atsiranda materialinės teisės, teisė paveldėti ir t.t.
Lietuvoje šiuo metu galimų įvaikinti vaikų apskaitoje yra 552 vaikai. Iš jų – 129 Lietuvos piliečių šeimoms. Net 363 iš bendrojo galimų įvaikinti vaikų skaičiaus yra turintys specialiųjų poreikių ir yra siūlomi įvaikinti užsienio valstybių piliečiams.
Norinčiųjų įvaikinti sąraše yra 153 pageidaujančios įvaikinti šeimos ar asmenys (141 sutuoktinių pora ir 12 nesusituokusių asmenų).
2018 m. 84 šeimos įvaikino 103 tėvų globos netekusius vaikus. 81 įvaikintas vaikas buvo 0–3 metų amžiaus.
39 užsieniečių šeimos įvaikino 56 vaikus.