2020 03 15 /2020 03 16

Košmariška lietuvių kelionės iš Vokietijos pabaiga: Lietuvos sieną kirto niekieno neapžiūrėti

„Dabar sėdime degalinėje netoli sienos. Jaučiamės kaip kokie pabėgėliai. Į mus visi skersai žiūri“, – pasakojo Klaipėdos rajono gyventojas Tomas Anužis, kartu su žmona ir dar keliais lietuviais išgyvenęs košmarišką naktį Vokietijos ir Lenkijos pasienyje. Vidurnaktį Lenkiją pasiekusiam autobusui nebuvo leista įvažiuoti į šalį dėl karantino. 2 minutėmis pavėlavę keleiviai tik po 15 valandų vargo pateko į Lenkiją. Lietuvos sieną jie kirto ankstyvą pirmadienio rytą be jokių problemų, niekas jų netikrino ir neapžiūrėjo.

Klaipėdos rajono gyventojas T.Anužis Vokietijoje tvarkė verslo reikalus. Buvo suplanavęs su žmona grįžti iš Dortmundo į Palangą šeštadienį. Tačiau šeštadienį pasiekė žinia, kad skrydžiai nutraukti.

„Spėjome įsigyti bilietus į paskutinį „Ecolines“ autobusą. Kelionė į jį buvo ekstremali. Mus vežė autobanu didžiuliu greičiu, pasivijome autobusą“, – pasakojo pašnekovas.

Pavėlavo 2 minutes

Tačiau lengviau atsiduso jie tik trumpam. Lenkijos pasienį Slubicėje jie pasiekė 23 val. 55 min. – likus 5 min. iki sienų uždarymo. Tačiau, kol pasieniečiai tikrino keliautojų temperatūras, atėjo ir vidurnaktis. Buvo 2 min. po vidurnakčio, kai pasieniečiai patikino negalėsią įleisti autobuso į Lenkiją.

Tada prasidėjo keleivių, tarp kurių buvo latvių, belgų ir kitų tautybių žmonių, košmaras.

Lietuviai buvo šokiruoti, kai sužinojo, jog sieną turės kirsti pėstute.

„Tačiau tai padaryti mums pavyko tik 15 val. 10 min. – tik iš ketvirto karto, kai įsikišo Lietuvos ambasada Lenkijoje“, – įspūdžiais dalijosi T.Anužis.

Nepadėjo lenkų įtikinti rodant vaizdo įrašus, kaip jie atvyko į pasienio postą likus 5 min. iki vidurnakčio, kol įsigalios draudimas.

Sulaukė nemalonių žvilgsnių

Galop, su ambasados pagalba, lietuvių būrys perėjo sieną. Kadangi šalyje viskas uždaryta, nakvynės nerasi, jie pėsčiomis nuėjo į degalinę už 500 metrų nuo pasienio.

„Esme septyni suaugę asmenys ir viena aštuonerių metų mergaitė. Ji laikosi stebėtinai gerai. Ambasada žadėjo atsiųsti mikroautobusą iš Varšuvos. Jis turėtų pasiekti mus apie 21 val. 45 min. Teks dar kurį laiką čia pasėdėti, nors į mus degalinės darbuotojai ir žiūri skersai“, – įspūdžiais dalijosi T.Anužis.

Lietuvių laukė dar vienas galvosūkis – kaip pasiekus Suvalkus bus galima grįžti į Lietuvą.

„Nežinau, galbūt pavyks nusnūsti autobusiuke ir tada kokia mintis kils“, – nuovargio neslėpė lietuvis.

Likus pusei valandos iki kelionės mikroautobusu lietuviai pranešė, kad buvo iš degalinės išvaryti. Apsaugos darbuotojai išvarė lietuvius lauk ir liepė laukti autobuso lauke.

Atvykęs mikroautobusas paėmė lietuvius, pakeliui įlaipino dar du. Suvalkus ekipažas pasiekė ankstyvą rytą. „Matėme maždaug 6 kilometrų ilgio vilkikų eilę. Tačiau patys ėjome ir praėjome postą. Niekas mūsų netikrino, nestabdė. Nieko net nepaklausė. Tiesiog praėjome ir viskas“, – pasakojo T.Anužis.

Iki Kauno visi nuvyko autobusu. Šiuo metu klaipėdiečiai pakeliui į namus.

„Manome, kad sprendimas nelaukti, kol Vyriausybė pakels sraigtasparnį, buvo teisingas. Turbūt būtume ilgai laukę“, – įsitikinęs vyras.

Su lenkais tarėsi ilgai

Nors dar šeštadienį žadėta, kad sienas uždariusi Lenkija suteiks 72 valandų koridorių, kuriuo lietuviai galės pasiekti namus, pažadas įvykdytas tik pirmadienio rytą.

Lietuvos prezidentas ir premjeras vėlų sekmadienio vakarą pranešė, kad Lenkijos pareigūnai sutiko konvojumi praleisti Lietuvos piliečius, siekiančius grįžti į Lietuvą. Piliečiai, tuo metu buvę Vokietijos ir Lenkijos pasienyje ar judantys link jo, raginti skubiai registruotis – ne vėliau nei iki 9 val. Lietuvos laiku.

Prie sienos, be šiuo autobusu keliavusių lietuvių ir kitų šalių piliečių, buvo ir dar mažiausiai kelios dešimtys žmonių, kurie negali patekti į Lenkiją. Dauguma jų atvykę mikroautobusais ir nuosavais automobiliais.

Ministras siūlė tris variantus

Sekmadienio vakarą susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pripažino, kad su lenkais dar nepavyko susitarti, tad jis siūlo skubėti į keltą Vokietijos mieste Kylyje, iš kur galima pasiekti Klaipėdą.

„Kol dar nėra sutarta dėl kolonos sudarymo ir palydėjimo per Lenkiją, geriausia galimybė grįžti į Lietuvą nuosavu automobiliu yra keltu iš Vokietijos“, – sekmadienio vakarą BNS sakė Jaroslavas Narkevičius.

Ministro duomenimis, vienas keltas iš Kylio išplaukia sekmadienį 21 val. Lietuvos laiku, dar vienas – pirmadienį tuo pačiu metu. Pasak J.Narkevičiaus, sekmadienio keltas užpildytas maždaug 90 proc., bilietų dar yra.

Lietuvos valdžia su lenkais taip pat derina galimą automobilių koloną sausumos keliu per Lenkiją, bet sprendimai dar nepriimti. „Deriname, bet dar žinių nėra“, – sakė ministras.

Anot J.Narkevičiaus, jeigu bus poreikis, keleiviams bus suorganizuotas traukinys iš Vokietijos per Lenkiją iki Lietuvos.

„Dėl traukinio esame jau sutarę. Jeigu atsiras poreikis, traukinys galės būti suformuotas per Lenkiją pervežti keleivius iki Kauno. Šiandien tokio poreikio dar nėra“, – BNS sakė J.Narkevičius.

Tiesa, kiek vėliau sekmadienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis savo feisbuko paskyroje paskelbė, kad pirmadienį iš Berlyno „Spartanu“ bus parskraidinti 30–35 Vokietijoje įstrigę lietuviai.

„Be to, Lenkijos URM informavo, jog leis vykdyti konvojų per savo teritoriją autobusais ir traukiniais. Mūsų URM toliau renka informaciją apie piliečius, kuriuos reikia pargabenti namo, tada bus konkretūs sprendimai dėl tranzito per Lenkiją formos.

Žinia įstrigusiems Vokietijoje: informuokite apie save URM ir mūsų ambasadą Berlyne, vadovaukitės jų nurodymais.

Dar gera žinia, Lenkijos kolegos sureagavo į papildomą mūsų paklausimą, leido planuojamam konvojui registruoti taip pat ir individualius lengvuosius automobilius“, – rašo premjeras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis