Gavo akušerės patikinimą, kad dėl gimdymo gali nesirūpinti
Ingrida gyvena nedideliame Anglijos miestelyje, kuriame esantis gimdymų centras neturi gydytojų specialistų, tik akušeres. Taigi čia esančios sąlygos labiau panašios į namų nei į ligoninės. Tuo tarpu moteris yra turėjusi sveikatos problemų, dėl kurių jos nėštumą prižiūrinti akušerė rekomendavo gimdyti didesnėje ligoninėje.
Iš mano balso esą negirdi sąrėmių, nors per mūsų penkių minučių pokalbį turėjau jų net tris. Pasirodo, reikėjo rėkti, klykti, spiegti.
„Kadangi Anglijoje yra galimybė laisvai pasirinkti vietą, kur gimdyti, aš pageidavau gimdyti maždaug už valandos kelio esančioje Bristolio ligoninėje, nors mane prižiūrėjęs gimdymų centras bendradarbiauja su kitame mieste – Bate – esančia ligonine. Tiesiog pasidomėjau gimdymų statistika įvairiose ligoninėse ir Bristolio ligoninė man pasirodė tinkamesnė nei Bato. Tuo tarpu abi jos yra panašiu atstumu. Akušerė patikino, kad nebus problemų, jei ligoninėje tuo metu nebus ekstremalios padėties ir turės lovų.
Kai mes nėštumo metu lankėmės Bristolio ligoninėje dėl profilaktinio kūdikio širdelės patikrinimo, pasitikslinau, kokia pas juos priėmimo tvarka. Jie man paaiškino, kad turėčiau kreiptis į mano nėštumą prižiūrinčią slaugytoją, kuri turi mane užregistruoti. Pačiai to daryti nereikia. Taip ir padariau. Akušerė mane informavo, kad susitarė su vyresniąja Bristolio ligoninės slaugytoja, kad mane priims, jei bus laisvų vietų ir ateis laikas gimdyti. Tačiau laikas pasirodė labai reliatyvi sąvoka“, – pasakojo lietuvė.
Akušerė telefonu pareiškė, kad iš balso negirdi sąrėmių
Prasidėjus sąrėmiams Ingrida paskambino vietinės ligoninės akušerei ir pasiteiravo, ką daryti, tačiau ši patarė laukti, kol sąrėmiai dar labiau padažnės.
„Norėjau, kad ji mane apžiūrėtų, tačiau akušerė teigė, kad tuomet ji turės mane išsiųsti su greitąja į Bato ligoninę. Kadangi esu pasirinkusi Bristolį, turėčiau tiesiog palaukti, kol sąrėmiai ims kartotis 3-5 minutes ir šis procesas tęsis daugiau negu valandą, ir tuomet patiems vykti į Bristolį. Apie vidurnaktį taip ir padarėme, tačiau atvykę tik „pabučiavome“ ligoninės durų spyną. Durys po 22-os valandos užrakinamos.
Tuomet pasiskambinome į ligoninę ir paprašėme, kad bent jau mane apžiūrėtų. Atsiliepė kaip tik vyresnioji slaugytoja. Ji paklausė, ar aš jaučiu vaiko judesius, ar mano gimdymas priešlaikinis. Paneigusi tai išgirdau, kad, deja, jie negali manęs priimti, nes aš neužsirašiusi iš anksto. Be to, iš mano balso ji esą negirdi sąrėmių, nors per mūsų penkių minučių pokalbį turėjau jų net tris. Tiesiog aš neklykiu, nerėkiu, nespiegiu. Pasirodo, reikėjo rėkti, kad jie suprastų, kad yra sąrėmiai. Taigi akušerė, net neapžiūrėjusi manęs, pareiškė, kad man dar neprasidėjo aktyvus gimdymas, ir patarė grįžti namo“, – teigė pašnekovė.
Ligoninė priims tik tada, jei sąrėmiai kartosis kas minutę
Moteris iki šiol nenori prisiminti, ką teko tuo metu išgyventi. Kol su vyru važiavo namo, galvoje prasisuko įvairiausių minčių – nuo idėjos važiuoti į Londoną iki grįžimo į Lietuvą.
Situacija buvo tokia tragikomiška, kad nebežinojau, kaip reaguoti: manęs nepriima nei ta ligoninė, kurioje norėjau gimdyti, nei ta, kuri mane prižiūrėjo nėštumo metu, nei ta, į kurią mane turėtų nugabenti.
„Buvome visiškai pasimetę ir supanikavę. Važiuodami namo vėl paskambinome slaugytojai, kuri mus išsiuntė į Bristolį, papasakojome situaciją. Paprašiau, kad bent ji mane apžiūrėtų. Gimdau pirmą kartą ir tikrai nežinau, ką reikia jausti, kai prasideda aktyvus gimdymas. Gal tikrai panikuoju be reikalo? Tačiau išgirdau atsakymą: „Atleiskite, tačiau dėl jūsų ankstesnės sveikatos istorijos mes negalime jūsų apžiūrėti. Jus turėtų apžiūrėti aukštesnio lygio ligoninė“.
Sakau, gerai, siųskite mane į aukštesnio lygio ligoninę, kad tik ji mane priimtų. Tačiau Bato ligoninė, pasirodo, mane gali priimti tik tada, kai sąrėmiai kartosis kas minutę, vienas sąrėmis truks ilgiau negu 30 sekundžių ir visa tai tęsis ilgiau negu valandą.
Ėmiau pro ašaras juoktis, kad tokiu atveju galiu tiesiog pakeliui pagimdyti. Situacija buvo tokia tragikomiška, kad nebežinojau, kaip reaguoti: manęs nepriima nei ta ligoninė, kurioje norėjau gimdyti, nei ta, kuri mane prižiūrėjo nėštumo metu, nei ta, į kurią mane turėtų nugabenti. Buvau palikta laukti tokio sąrėmių intervalo, kurio reikalauja reglamentas, t. y. vadinamosios NICE gairės“, – pasakojo Ingrida.
Gimdymas baigėsi Cezario pjūviu
Po visų šių „nuotykių“ ji pati pasiskambino į Bato ligoninę ir perklausė, ar tikrai ją priims, jei sąrėmių dažnumas atitiks jų protokolą. Gavusi patikinimą, kad tokiu atveju nebus palikta už durų, atkentėjo dar vieną dieną. Sąrėmiai kartodavosi tai kas 1-2, tai kas 5-8 minutes. Galiausiai kitos dienos naktį jai nubėgo vandenys.
„Pasiskambinome į Bato ligoninę pranešti, kad atvažiuojame, o jie mums dar siūlė palaukti. Bet jau mano vyrui trūko kantrybė ir jis pareiškė: mes atvažiuojame, o jūs darykite, ką norite. Nuvykus gana greitai ją apžiūrėjo gydytojas, tuoj pat sušaukė skubios pagalbos komandą ir išvežė į gimdyklą, kadangi buvo susilpnėję vaiko širdies tonai. Medikai baiminosi, kad jam nepakanka deguonies.
Gimdymas pasibaigė Cezario pjūviu, kadangi aplink vaiko koją buvo 2 kartus apsivijusi virkštelė, taip pat jis buvo persisukęs neteisinga padėtimi. Taigi natūraliai pakeliui tikrai nebūčiau jo sėkmingai pagimdžiusi pati. Vaikas būtų numiręs pakeliui“, – piktinosi moteris.
Ligoninė pripažino klaidą, bet nori atsipirkti tik atsiprašymais
Vietinė ligoninė pripažino, kad akušerė padarė klaidą oficialiai neužregistravusi gimdyvės Bristolio ligoninėje. Buvo tik neformalus susitarimas, kuris ir pakišo koją. Taip pat ligoninės administracija sutiko su Ingridos priekaištu, kad akušerė galėjo ir turėjo moterį apžiūrėti, kai ji to prašė.
Tačiau šių atsiprašymų lietuvei pavyko pasiekti tik po kelių aiškinamųjų laiškų. Iš pradžių ligoninė bandė užglaistyti situaciją įvardindama ją kaip nesusikalbėjimo atvejį, bet moteris nepasidavė – toliau dėstė savo argumentus, į kuriuos įstaigos vadovybė jau nesugebėjo rasti pasiteisinimų.
Europa laiko Anglijos sistemą viena iš pavyzdinių, kadangi ji turi labai apibrėžtas gaires. Tačiau šios gairės tapo tokia biurokratinė sistema, kurioje žmogus nebegali mąstyti ir priimti sprendimus savo galva.
„Dar nesu apsisprendusi, ar kreipsiuosi į teismą. Kol kas ieškau išeities, kuri turėtų didesnės naudos prevenciniu požiūriu, t. y. kad tokios situacijos daugiau neįvyktų ir nesukeltų gimdyvėms ir jų artimiesiems tokio streso, kokį patyrėme mes. Tarsiuosi su teisininkais ir išklausysiu, ką jie rekomenduos.
Vis dėlto numoti ranka nenorėčiau, nes iš tiesų visa Europa laiko Anglijos gimdyvių priežiūros sistemą viena iš pavyzdinių, kadangi ji turi labai apibrėžtas gaires.
Tačiau šios gairės tapo tokia biurokratinė sistema, kurioje žmogus, jos suvaržytas, nebegali mąstyti ir priimti sprendimus savo galva, kaip ir nutiko šioje situacijoje. Bristolio ligoninė turėjo galimybę mane priimti – vietų buvo, bet aš nebuvau oficialiai joje užregistruota, todėl jie mane atstūmė, nors man reikėjo pagalbos. Po to kreipiausi pagalbos į vietinės ligoninės akušerę, tačiau pastaroji vėlgi nesuteikė man reikalingos pagalbos, kadangi bijojo pažeisti NICE gaires, kad jos veiksmai neatitiks jų“, – aiškino Ingrida.
Ragina moteris gimdyti Lietuvoje
Per tris dienas trukusius sąrėmius moteris beveik nieko negalėjo valgyti, per gimdymą jai pakilo aukšta temperatūra. Neatmestina prielaida, kad dėl visos šios situacijos kūdikis gimė su nedideliais sveikatos sutrikimais – nukritusiu cukraus kiekiu kraujyje ir pažeminta temperatūra, todėl jis iš karto nebuvo atiduotas mamai.
Pašnekovė įsitikinusi, kad Lietuvoje toks absurdas, kai iš ligoninės išvaroma gimdyvė jos net neapžiūrėjus, nebūtų nutikęs.
„Po savo patirties niekam nerekomenduoju gimdyti Anglijoje. Juolab kad vieninteliai sveikatos rodikliai, kuriais tikrai gali pasigirti Lietuva, yra gimdymų priėmimas. Pagal šiuo rodiklius pirmaujame Europos Sąjungoje. Todėl tikrai verta grįžti į Lietuvą iš anksto ir ruoštis gimdymui Lietuvoje. Tik ne Anglijoje!“ – tikino pašnekovė.
Lietuvės iš tiesų atvyksta ieškoti gydytojo
Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė teigė, kad iš tiesų sulaukianti pavienių moterų, kurios iš svetur atvyksta gimdyti ar gydytojo konsultacijai prieš gimdymą.
„Anglijoje yra kitokia sistema nei pas mus. Moteris nėštumo metu ten prižiūri akušerės, todėl jos atvažiuoja į Lietuvą, kad jas apžiūrėtų gydytojas. Anglijoje nėščiai moteriai pakliūti pas gydytoją iš tiesų sunku – nenueisi pas gydytoją, kada užsimanai. Ten situaciją vertina akušerė, kuri sprendžia, reikia gydytojo ar ne. Todėl jeigu moteriai neramu dėl sveikatos, ji atvyksta pas mus, mes apžiūrime, paruošiame išrašą, kurį Anglijoje jos parodo savo akušerei, o tuomet ji jau nukreipia moterį pas gydytoją.
Lietuvoje, aišku, kita situacija. Jei moteris atvyksta į ligoninę, gydytojas ją apžiūri, patikrina sąrėmius ir tik tada, jeigu nusprendžia, kad moteris atvyko per anksti, išsiunčia namo. Tačiau faktas, kad ji bus apžiūrėta. Be to, visada paklausiame, kur moteris gyvena. Pavyzdžiui, jeigu ji atvyko iš Šalčininkų, tikrai negrąžiname atgal“, – aiškino medikė.
