„Mes irgi esame augančių kainų įkaitai“, – 15min sakė Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės vadovas Artūras Vasiliauskas.
Ligoninė turi įsirengusi saulės elektrinę, taip pat ir geoterminį šildymą – tai bent šiek tiek padeda sutaupyti.
„Visa laimė, turime ir savo saulės elektrinę, ir vandenį šildome, ir geoterminį, bet čia tik dalelytė. Jeigu neturėtume, aišku, dar didesnę naštą neštume“, – kalbėjo ligoninės direktorius.
Jo teigimu, šiuo metu ruošiamas taupymo planas, kuriame numatytos ir priemonės, kaip sutaupyti daugiau energijos išteklių.
„Aš perėmiau įstaigą su didelėmis skolomis, tad darėme taupymo ir optimizavimo planą, dabar jį ruošiame, dalinsimės su steigėjais. Taip pat ir elektra, ir kiti energijos šaltiniai, ir maisto produktų kainos kyla. Mes taip pat peržiūrime etatus. Bet mes ir taip neišlaidavome“, – teigė A.Vasiliauskas.
Anot jo, problemą dėl kosminiu greičiu augančių energijos kainų turėtų spręsti Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija.
„Čia yra Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos reikalas galvoti – manau, kad jau galvoja – ką toliau darysime, nes tos kainos... Kiekvieną mėnesį čiut nedvigubėja sąskaitos“, – svarstė Alytaus ligoninės vadovas.
Visa laimė, turime ir savo saulės elektrinę, ir vandenį šildome, ir geoterminį, bet čia tik dalelytė. Jeigu neturėtume, aišku, dar didesnę naštą neštume.
„Kainų augimas kelia didelį susirūpinimą“
Augančios elektros ir kitų energijos šaltinių kainos turbūt dar labiau paveiks didžiąsias šalies ligonines.
„Energetinių resursų kainų augimas kelia didelį susirūpinimą ir Santaros klinikoms“, – 15min teigė Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius.
Jis teigė, kad dėl to planuojama kreiptis į valdžią.
„Planuojame kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinę ligonių kasą, kad dėl energetinių išteklių kainų kilimo būtų peržiūrėti paslaugų įkainiai“, – sakė gydymo įstaigos vadovas.
Pasak jo, ligoninės specialistams taip pat pavesta papildomai išanalizuoti elektros ir šildymo taupymo planą.
Augančias kainas – ne tik elektros ir šilumos, bet ir maisto bei paslaugų – jaučia ir Kauno klinikos.
Pasak atstovės Austės Aleksandravičiūtės-Šviažienės, situacija verčia galvoti apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kainų indeksavimą.
„Auganti finansinė našta verčia pagalvoti apie sisteminį sprendimą: PSDF kainų indeksavimo klausimą, kuris yra aktualus ne tik Kauno klinikoms, bet ir visoms Lietuvos ligoninėms“, – teigė Kauno klinikų atstovė spaudai.
Dėmesį skiria ir ministerija
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovas spaudai Tomas Bagdonas 15min teigė, kad ministerija gauna signalų iš ligoninių apie padidėjusias sąskaitas už elektrą ir t. t.
„Užtikrinant gydymo įstaigų veiklą, ministerija šiai situacijai skiria ypatingą dėmesį. Svarbu pabrėžti, kad visos pastangos ir siūlomos priemonės taupyti niekaip nepaveiks pacientų, medicinos paslaugų kokybės ir medikų atlygio“, – teigė ministro atstovas.
Jo teigimu, šių metų PSDF biudžete buvo numatyti papildomi 111 mln. eurų brangstantiems energijos ištekliams, augančiai minimaliai mėnesinei algai ir atlyginimų didinimui.
Taip pat ministras jau nuo metų pradžios padidino įkainius už medicinos paslaugas.
„(...) kas leido užtikrinti gydymo įstaigoms papildomas įplaukas. Šis veiksmas leidžia gydymo įstaigoms bent jau laikinai amortizuoti išaugusias sąskaitas už elektrą“, – tvirtino T.Bagdonas.
Vis dėlto, rugsėjo viduryje PSDF galimybes teks peržiūrėti iš naujo bei dėlioti naujus scenarijus ir prognozes.
Pacientai turėtų nepajusti
Taip pat ketinama peržiūrėti ir paslaugų įkainius.
Realiai pacientai augančių paslaugų įkainių turėtų nepajusti, nebent tai yra mokamos ne pirmo būtinumo paslaugos.
„(...) tokios kaip nėštumo nutraukimas, kosmetinės procedūros, akupunktūra ir manualinė terapija, papildomas sveikatos patikrinimas ir kt. Šios paslaugos apmokestinamos pagal patvirtintus įkainius ir yra indeksuojamos, atsižvelgiant į infliaciją. Pastarąjį kartą jos buvo indeksuotos kovo mėnesį. Indeksavimas tvirtinamas ministro įsakymu“, – pasakojo T.Bagdonas.
Anot jo, bendroje gydymo įstaigų įplaukose mokamų paslaugų dalis nėra didelė: pernai respublikinėse ligoninėse – 1 proc. įplaukų, poliklinikose – 7 proc.
T.Bagdonas patvirtino, kad ministerija yra gavusi kelių gydymo įstaigų paklausimus apie indeksavimą.
Padės ir su rekomendacijomis
Tačiau paslaugų kainų indeksavimas – ne vienintelė priemonė, kurią gali pasitelkti ministerija.
Pasak sveikatos apsaugos ministro atstovo, ministerija pasiruošusi gydymo įstaigoms padėti ir su taupymo rekomendacijomis.
„Norime padėti joms rasti vidinių rezervų, taip solidarizuojantis su visuomene ir atlaikant prieš Europą vykdomą energetinį karą. Tarp priemonių bus įtrauktos ir priemonės iš Energetikos ministerijos ruošiamo taupymo plano viešajam sektoriui“, – teigė T.Bagdonas.
Jo teigimu, prognozuojamas taupymo efektas paaiškės paruošus rekomendacijų planą, kurį parengti tikimasi per rugsėjo mėnesį.
„Tikime, kad šios pastangos leis gydymo įstaigoms atlaikyti energetinius iššūkius, netaupant medicinos paslaugų kokybės ir medikų atlyginimų sąskaita“, – sakė T.Bagdonas.