Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) agentai krėtė 8 su „Vilniaus energija“ susijusias bendroves, tarp jų – koncernui „Icor“ (anksčiau vadinosi „Rubicon group“ – aut.) priklausančias įmones „Axis Industries“ ir „Bionovus“. Pareigūnai aiškinasi, ar perkant dyzeliną ir biokurą nebuvo dirbtinai didinama šildymo kaina. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir naudojimosi tarnybine padėtimi. Deginant biokurą Vilniuje pagaminama 9 proc. šilumos energijos, biomasę „Vilniaus energijai“ tiekia „Bionovus“.
Pasiskelbė aukomis
Kitą dieną po praėjusią savaitę atliktų kratų „Vilniaus energiją“ valdančios įmonės „Dalkia Eastern Europe“ valdybos pirmininkas Jeanas Sacreste'as pareiškė, kad vyksta kova prieš bendrovę, kuri didina pigesnio nei gamtinės dujos kuro – biokuro – vartojimą. Koncerno „Icor“ valdybos pirmininkas Andrius Janukonis pakartojo šią mintį ir pridėjo ne vienus metus sulaukiantis grasinimų nutraukti biokuro verslą, kuris nenaudingas su gamtinių dujų verslu susijusiems politikams. „Icor“ vadovas net tikina, kad prieš jo verslą susimokė aukščiausi šalies pareigūnai, valdantys teisėsaugą. A.Janukonio teigimu, šalies vadovai iš tiesų dirba dujų tiekėjų naudai ir visomis išgalėmis stabdo biokuro plėtrą.
Matome, kad formuojasi monopolis ir biokuro rinkoje – tai „Bionovus“, – vasarį pareiškė Dalia Grybauskaitė.
Tačiau patikėti šia sąmokslo teorija siūlantiems verslininkams jau kuris laikas tenka patiems atmušinėti įtarimus, kad baigia uzurpuoti biokuro rinką.
Šilumos energijos gamybos versle įsitvirtinęs koncernas „Icor“ jau seniai gyventojams kala į galvas, kad didžioji dalis jų šildymui išleidžiamų pinigų atitenka brangių dujų tiekėjams, ir primena, kad šildytis biokuru būtų daug pigiau. Apie tai kiekviena proga primena ir su koncernu „Icor“ ranka rankon dirbantis Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. Bet nei „Icor“ vadovai, nei V.Stasiūnas, agituodami už biokurą, nutyli, kad dujas pakeitus biokuru gyventojų už šildymą mokami milijardai iš Rusijos pasuktų į koncerno vadovų kišenes.
Dominavimo neįžvelgė
Nuogąstavimus dėl „Icor“ priklausančios bendrovės išsikerojimo viešai išsakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Matome, kad formuojasi monopolis ir biokuro rinkoje – tai „Bionovus“, – vasarį pareiškė valstybės vadovė.
Ji taip pat pasisakė prieš „Dalkia“ planus Vilniuje už pusę milijardo statyti biokuro katilinę, nes jai esą pakaktų 300 mln. Lt, be to, investicija sumanyta be konkurso. „Taigi, vėl matome monopolio formavimą, monopolistų diktatą šilumos ūkyje. Ir to tikrai netoleruosime kartu su Vyriausybe“, – aiškino D.Grybauskaitė.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), dar 2009 metais atlikusi tyrimą nustatė, kad „Bionovus“ užima apie 40 proc. biokuro rinkos, kurioje veikia apie 100 įmonių. „Nuo to laiko, matyt, nedaug kas pasikeitė“, – „15min“ sakė komisijos pirmininkės pavaduotojas Danas Janulionis.
Pagal Konkurencijos įstatymą tai jau laikoma dominuojančia padėtimi. Anot D.Janulionio, VKEKK pernai rugpjūtį dėl to kreipėsi į Konkurencijos tarybą, tačiau ši institucija tyrimo nepradėjo, nes neįžvelgė bendrovės dominavimo.
„Biomasės rinka labai plati, tai – ir mediena namams statyti, baldams, popieriui, taip pat energijai gaminti. Visame šiame kontekste „Bionovus“ yra lašas jūroje, tačiau jeigu šią rinką apibrėšime siauriau, iki VKEKK reguliuojamų paslaugų, „Bionovus“ yra didelę dalį užimanti bendrovė. Jeigu taryba būtų apibrėžusi, kaip mes siūlėme, įmonė būtų pripažinta dominuojančia“, – Konkurencijos tarybos sprendimą nepradėti tyrimo paaiškino D.Janulionis.
Biomasę parduoda saviems
Didžiausi „Bionovus“ klientai – „Dalkia“ priklausančios „Litesko“ (įvairiuose miestuose turinti 8 filialus) ir „Vilniaus energija“. Dalį sunaudojamo biokuro „Bionovus“ tiekia didžiausiam šalyje biomasės vartotojui – Mažeikių šilumos tinklams.
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Andrius Janukonis |
Tai, kad „Bionovus“ laimi viešuosius „Dalkia“ priklausančių įmonių konkursus, neturėtų stebinti. „Icor“ yra netiesiogiai susijusi su „Vilniaus energija“, šio koncerno akcininkai yra ir bendrovių „Vilniaus energija“ bei „Dalkia Lietuva“ vadovai.
Už kiek bendrovės iš „Bionovus“ perka biokurą, neskelbiama, nes tai – komercinė paslaptis, tačiau spaudoje minėta, kad šių kainų mažomis tikrai nepavadinsi.
Anot D.Janulionio, vienas iš kainą lemiančių faktorių – bendrovės galimybė šaltuoju metų laiku užtikrinti nepertraukiamą biomasės tiekimą, be to, ji turi turėti sandėlius laikyti didelius biomasės kiekius. Tai kainuoja. „Tokie buvo paaiškinimai“, – pridūrė komisijos atstovas.
Po kratų – atostogos
Jeigu kas nors biokurą perka brangiau, šie kaštai nepatenka į šilumos tarifą, taigi, juos dengia perkanti bendrovė, – sakė Andrius Janukonis.
Apie kaltinimus rinkos uzurpavimu ir parduodamos biomasės kainas „15min“ bandė pasikalbėti su „Bionovus“ generaliniu direktoriumi Audriumi Vaitkevičiumi, tačiau tiek jis, tiek įmonės atstovas spaudai išvyko atostogauti.
„Bionovus“ komercijos vadovas Dmitrijus Jaruševičius „15min“ aiškino, kad noras atsipūsti su praėjusią savaitę FNTT pareigūnų bendrovėje darytomis kratomis nesusijęs. Jis tvirtino, kad nei vienam „Bionovus“ darbuotojui nėra pareikšti įtarimai.
„Icor“ valdybos pirmininkas A.Janukonis „15min“ tikino, kad anksčiau spaudoje minėtos kainos, kuriomis „Bionovus“ pardavinėja biokurą, neteisingos.
Žurnalo „IQ“ duomenimis, 2010 metų pradžioje ši bendrovė biokurą pardavinėjo po 690 Lt už toną naftos ekvivalento, tuo metu kiti tiekėjai – vos po 350–500 Lt.
„Tai yra netiesa“, – tvirtino A.Janukonis ir pridūrė, kad „Bionovus“ kainos neviršija rinkos kainų, nustatomų VKEKK.
Kuras yra šilumos gamybos sąnaudos, įtraukiamos į tarifą, tačiau A.Janukonis atmetė prielaidą, kad brangiai perkant kurą galima kiek tik nori išpūsti šildymo sąskaitas. Jis pabrėžė, kad kiekvieną mėnesį VKEKK skelbia biokuro rinkos kainą, kurios šilumos tiekimo įmonės, perkančios biokurą, negali viršyti. „Jeigu kas nors perka brangiau, šie kaštai nepatenka į šilumos tarifą, taigi, juos dengia perkanti bendrovė“, – sakė jis.
„Icor“ galva pridūrė, kad prieš 7 metus biokuro rinkos nebuvo, o įkalbėti „Dalkia“ investuoti į pigesnį kurą pavyko tik garantavus, kad „Icor“ sugebės tiekti biomasę. „Kai Lietuvos šilumos ūkis vartos vien biokurą, patikėkite, valdžiai nebus sunku sureguliuoti, kaip jis turi būti tiekiamas, kas jį turi tiekti“, – kalbėjo A.Janukonis.
Smulkiųjų bendrovių atstovai anksčiau yra išreiškę pasipiktinimą, kad „Bionovus“ jiems neleidžia kvėpuoti. A.Janukonis aiškino, kad smulkesnių biokuro rinkos dalyvių lūkesčius atlieps rudenį atsirasianti biokuro birža.
Rinkos mažyliai – pikti
Mažų bendrovių, kurios sukasi biokuro rinkoje, vadovai apie „Bionovus“ viešai kalbėti nenori.
„Nenustebau, kai išgirdau apie kratas. Tik klausimas, kada jie tai užglaistys ir viskas nurims. Jūs parašysite porą straipsnių ir viskas“, – „15min“ sakė vienos įmonės vadovas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.).
Jo teigimu, „Bionovus“ biokuro žaliavą perka iš Baltarusijos, miškų urėdijų ir mažesnių įmonių, o parduoda ją gerokai brangiau. Ji esą taip apkėtusi rinką, kad kitiems prasibrauti nėra galimybių.
„Kainų skirtumas – didžiulis. Jie gerai gyvena, bet, žinoma, jiems tai kainuoja, kad gerai gyventų ir būtų tyla“, – kalbėjo pašnekovas.
Augti nėra draudžiama
Remigijus Lapinskas,šalies biokuro gamintojus ir tiekėjus vienijančios biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas:
„Versle kiekvienos bendrovės tikslas – augti, didinti rinkos dalį ir uždirbti daugiau. Įmonių siekis būti didesnėmis neturėtų būti baudžiamas. Jeigu perkančios organizacijos elgiasi nesąžiningai, pritaikydamos konkurso sąlygas kažkuriai vienai bendrovei, reikėtų ieškoti priežasčių netobuluose įstatymuose, pirkimų tvarkose, arba pirkėjų neteisinguose veiksmuose. Biokuro bendrovės tokiose situacijose nekaltos, ne mes nustatome žaidimo taisykles, mes tiekiame pigiausią vietinį atsinaujinantį energijos išteklių ir manome, kad atliekame misiją. Jei kas nors elgiasi neteisingai, valstybės pareiga – pastatyti į vietą ir sutvarkyti procesus, kad taip nebūtų.“
Monopolis augina kainas
Žygimantas Mauricas, „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas:
„Jeigu Lietuvoje susiformuos biokuro monopolis, kainos kils. Tokiais atvejais kenčia ir kokybė. Įmonė galbūt labai nesistengs ieškoti pačių pigiausių biokuro šaltinių. Pavyzdžiui, kai kurios bendrovės šilumai gaminti naudoja kurą, kuris galėtų būti naudojamas ir baldų pramonėje, o tas kuras, kuris gali būti naudojamas tik šildymui, paliekamas pūti miškuose, nes reikia papildomų investicijų jį išvežti. Jeigu susiformuos monopolis, vartotojas iš biokuro gali negauti tos naudos, apie kurią tiek daug kalbama.
Abejoju, ar padėtį pataisys rudenį atsirasianti biokuro birža. Visos Lietuvos mastu veikiančios biržos nepavyks sukurti, nes yra tam tikri regionai ir ribota konkurencija. Pavyzdžiui, iš Klaipėdos rajono neįmanoma vežti biokuro į Vilnių, nes transporto kaštai – milžiniški. Jeigu bus vienas ar keli stambūs tiekėjai, kurie dalyvaus konkursuose, gali būti, kad kainos vis tiek bus didesnės, negu esant didelei konkurencijai.“
