Renginio „Kaunas Pride“ organizatoriai ir Kauno miesto savivaldybė jau kurį laiką neranda sutarimo, kur rugsėjį šiame mieste galėtų vykti LGBT bendruomenės eitynės, – savivaldybė kartu su policija atmetė net keletą pasiūlymų dėl galimos renginio vietos, eitynių maršruto.
Pirmasis atmestas, nes maršrutas vedė per Vilniaus gatvę, kurią liepos 12 dieną pradėta remontuoti, antrasis, – nes būtų uždaryta viena intensyviausių transporto arterijų – Šv. Gertrūdos gatvė – ir gyventojai patirtų neproporcingai didelius nepatogumus.
Trečiasis – tik Laisvės alėjoje – „dėl daugybės priežasčių“ taip pat netiko.
Renginio organizatorių įsitikinimu, savivaldybė veikia selektyviai ir „kreipia dėmesį į verslų ar sau patinkančių, o ne pažeidžiamų visuomenės grupių, interesus“. Neva eitynės vyksta ne kasdien, o skauduliai yra įsisenėję.
Ginčas pasiekė teismą.
Liepos 29-osios rytą prie Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų surengtas mitingas – būrys jaunuolių, pasidabinusių LGBTQ+ atributika, siekė palaikyti pareiškėją byloje.
Kai kurie jų iškelti plakatai buvo adresuoti konkrečiai Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui.
Kreipėsi triskart
Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad tris kartus raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama suderinti rugsėjo 4 dieną LGBTQ+ eitynes konkrečiais maršrutais, tačiau atsakovė kaskart atsisakydavo išduoti suderinimo dokumentus, atsisakymą motyvuodama, pasak pareiškėjos, formaliais, deklaratyviais ir iš esmės priešiškais susirinkimui teiginiais.
Tokiu savivaldybės nebendradarbiavimu neva pažeidžiama teisė laisvai rinktis į taikius susirinkimus, laisvai reikšti savo įsitikinimus bei pažiūras.
Pareiškėja tvirtina, kad atsakovės raštai vienas kitam prieštarauja, taip pažeidžiami pamatiniai demokratijos principai.
Pareiškėja įsitikinusi, kad atsisakymas derinti eitynių maršrutus dėl to, kad neva taip nepateisinamai būtų sutrikdytas sklandus transporto eismas Kaune ir kad Laisvės alėja tam per siaura, yra šališkas, diskriminuojantis.
Pasak Gegužės 1-osios profesinės sąjungos, Laisvės alėjoje pastaraisiais metais vyko ne vienas masinis renginys: Moterų solidarumo eitynės, Kauno rudens mugė, Kauno miesto gimtadienis, Krepšinio sirgalių eitynės, „Kiemų šventės“ susirinkimai.
Pareiškėja prašo teismo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki planuojamo susirinkimo, suderinti eitynių maršrutą.
Norima susirinkimą pradėti prie paminklo „Laisvės karys“, eiti Jonavos gatve, Šv. Gertrūdos gatve, Laisvės alėja ir baigti eitynes tarp Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro) ir Mykolo Žilinsko dailės galerijos.
Jei nepavyktų to pasiekti, pareiškėja prašo įpareigoti savivaldybę suderinti kitą maršrutą, kuris prasidėtų nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro). Planuojama eiti viena Laisvės alėjos puse ir grįžti kita.
Eitynių dalyviai neva judėtų Laisvės alėja iki Laisvės alėjos 99 namo ir tuo pačiu keliu grįžtų atgal.
Laisvės alėja – bene saugiausia vieta Kaune.
J.Valiukevičius: pasiūlė parką už miesto
Eitynes planuojama vykdyti nuo 12 iki 17 valandos.
Teisme pareiškėjos advokatas pateikė prašymą iškviesti liudytojais eitynių maršruto derinime su savivaldybe dalyvavusius Gegužės 1-osios profesinės sąjungos atstovus. Galiausiai nuspręsta, kad užteks sąjungos vadovo Jurgio Valiukevičiaus liudijimo.
„Atrodo, kad savivaldybė atmetė visus mūsų pareiškimus, rasdama vis naujų biurokratinių kliūčių. Išgirdome tik vieną pasiūlymą – rengti eitynes parke už miesto. Tai savotiškas pasityčiojimas.
Eitynių tikslas – parodyti, kad visuomenė yra įvairi. Svarbiausia – matomumas. Žmonės per kontaktą pamato, kad visi yra tokie pat žmonės. Norima, kad visi turėtume orų gyvenimą.
Savivaldybės argumentas dėl saugumo – diskriminacinis. Jis nėra absoliutus. Laisvės alėja – bene saugiausia vieta Kaune. Jei visad būtume galvoję tik apie saugumą, gal net Sausio 13-oji nebūtų įvykusi“, – pabrėžė J.Valiukevičius.
Anot jo, realus eitynių skaičius – tūkstantis žmonių. J.Valiukevičius patikino, jei su savivaldybe būtų derinama, o ne užsiimama biurokratizmu, visko atmetimu – galima būtų rasti kokių bendrų sprendimų.
„Galėtume rasti visiems vietos Kaune“, – patikino J.Valiukevičius.
Numatytas dvigubai didesnis renginys
Teismas pasiteiravo pareiškėjos atstovų, kodėl numatyta būtent tokia eitynių trukmė, taip pat ar neįmanoma eitynių vykdyti trumpiau.
Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad numatytas nemažos apimties susirinkimas – nuo 1 iki 3 tūkst. žmonių, reikia palikti laiko tam, kad viskas sklandžiai vyktų. Be to, po eitynių reiks susitvarkyti, surinkti šiukšles, jei tokių būtų – norima įsitekti į numatytą trukmę.
Pareiškėjos atstovai teisme pateikė kontrargumentus ir dėl kitų savivaldybės atsisakymo argumentų. Neva tą pačią dieną toje pačioje vietoje numatytas vaikams skirtas renginys, kuriame planuojama dvigubai daugiau žiūrovų bei dalyvių – apie 6 tūkst. Apie šį renginį pareiškėja sužinojo tik dabar, apie tai derybų metu nebuvo užsimenama.
„Savivaldybė prieštarauja pati sau. Jos išreikšti atsisakymo argumentai – niekiniai. Juk numatytas ir vyks didesnio skaitlingumo renginys“, – teigė pareiškėjo atstovas Aivaras Žilvinskas.
Jis priminė, kad eitynės – ne komercinis renginys, šiaip susibūrimas, tai noras išreikšti savo pažiūras, tai lakmuso popierius, parodantis šalies įvaizdį kitų Europos šalių kontekste. Jei tokios eitynės būtų uždraustos dėl neva kavinių terasų Laisvės alėjoje gerovės, visa tai primintų Vengrijos ar Rusijos situaciją.
Išgirdome tik vieną pasiūlymą – rengti eitynes parke už miesto.
„Pats dabar esu Vokietijoje, dalyvavau Berlyne vykusiame panašiame renginyje, kuriame dalyvavo 35 tūkst. žmonių. Kavinių erdvės susiliejo su minia, jos buvo pilnos. Verslui tai net paranku. Kitur tai vertinama ne kaip kavinių darbo trukdymas, o net naudingas dalykas. Ir tas neva trukdymas kavinėms būtų trumpalaikis. Negalima verslo interesų vertinti kaip svarbesnių“, – patikino A.Žilvinskas.
Savivaldybės pareiga, anot jo, ne tik kad netrukdyti, bet padėti išreikšti piliečiams savo poziciją. Derybų metu savivaldybės atstovai net vengė atsakyti į kai kuriuos klausimus – nesiūlė kitų alternatyvų.
„Jūs pateikit, mes svarstysim“, – tik taip, pasak A.Žilvinsko, neva buvo atsakinėjama į pareiškėjos klausimus.
Svarbiausia – saugumas
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras anksčiau 15min yra teigęs, kad pagal įstatymus negalima riboti saviraiškos laisvės ir drausti tokių eitynių, kad savivaldybė nėra nei „už“, nei „prieš“ – esą svarbiausia žmonių saugumas.
15min pakalbintas teismo posėdžio išvakarėse P.Keras tikino, kad savivaldybės pozicija ir argumentai yra pateikti teismui ir liepos 29-ąją bus nagrinėjami posėdžio metu.
„Analizuodami konkretų pareiškėjos siūlomą eitynių maršrutą, specialistai kompleksiškai vertina visas nurodytoje teritorijoje esamas aplinkybes, t. y. vykstančius remonto bei rekonstrukcijos darbus (Vilniaus gatvėje, Laisvės alėjoje ir kitose Senamiesčio erdvėse).
Dėl to mieste gausu eismo ribojimų, vietomis apsunkintas ar net visai uždarytas pėsčiųjų eismas, kyla nepatogumų vietos gyventojams bei čia įsikūrusių įmonių ir kitų organizacijų darbuotojams.
Pirmiausia privalome užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatos apsaugą, todėl nederinome konkrečios eitynių vietos, kurioje šiuo metu taikomi judėjimo apribojimai ir saugiai eiti dideliam žmonių skaičiui nėra galimybių“, – atsisakymą derinti maršrutą paaiškino P.Keras.
Kauno savivalda mano, kad Laisvės alėjoje eitynėms trukdytų tvarkomi grindinio defektai bei išsiplėtusi lauko kavinių klientų aptarnavimo terasose zona, išaugę žmonių srautai. Neva alėjoje nėra šimtu procentų užbaigta statyba, šį objektą rangovas privalo pabaigti iki rudens.
Planuoja sankryžos uždarymą
Teisme kalbėjusi Kauno miesto savivaldybės teisininkė Eitvydė Nacevičiūtė teigė, kad eitynių organizatoriai planuoja eiti po 10 žmonių eilėje, o tai užimtų visą Laisvės alėjos plotą, trukdytų išsiplėtusioms kavinių terasoms.
Be to, rugpjūčio paskutinę savaitę – rugsėjo pirmąją savaitę rangovas žada uždaryti Maironio gatvės ir Laisvės alėjos sankryžą, nes aptikta defektų, tad eiti per šią vietą būtų sudėtinga.
Teismui pasiteiravo, ar yra kokių dokumentų, įrodančių planuojamus darbus, teisininkė pagrindžiančio dokumento pateikti negalėjo – yra tik žodinis rangovo pareiškimas.
Pareiškėjos atstovas pasiteiravo savivaldybės atstovės, koks, jos nuomone, būtų saugus bei tinkamas eitynių dalyvių skaičius, E.Nacevičiūtė atsakyti nenorėjo ir negalėjo.
Paklausta ir dėl to, kodėl vaikų renginio „Sveikas, rugsėji!“ (suderinta, neva, gegužės pabaigoje – anksčiau nei kreipėsi eitynių organizatoriai) 6 tūkst. dalyvių Laisvės alėjoje telpa, o eitynių 3 tūkst. jau netelpa, savivaldybės atstovė patikino, kad buvo atsižvelgta į abiejų renginių bendrą dalyvių skaičių – vienu metu vienoje vietoje būtų 9 tūkst. Tai skaičius, kuris fiziškai neva netelpa į Laisvės alėją.
Kodėl antrasis renginys netrukdys defektų šalinimui, liko neaišku. Teismui atsakovė negalėjo pateikti ir numatyto renginio programos.
Įdomu ir tai, kad Laisvės alėjoje pernai buvo suderinta mugė, kurioje nurodyta, kad per 3 dienas apsilankys net 200 tūkst. žmonių.
Policija abejoja savo jėgomis?
Teisme argumentus pateikė ir Kauno apskrities policijos atstovai.
Jie negalėjo pasakyti, koks būtų optimalus žmonių susirinkimo Laisvės alėjoje skaičius. Svarbiausia šiuo atveju – eitynių dalyvių išsidėstymas, ėjimas kolona. Būtent dėl to įžvelgiamos grėsmės.
Įžvelgiamos rizikos, dėl ko gali ir nepavykti užtikrinti viešosios tvarkos.
Teismas pasiteiravo, ar policija mano, kad nesugebės užtikrinti viešosios tvarkos eitynių metu. Policijos atstovė Joana Gudelytė atsakė, kad įžvelgiamos rizikos, dėl ko gali ir nepavykti.
„Tokie renginiai sulaukia didžiulio susidomėjimo. Rūpi ir pačių renginio organizatorių, dalyvių saugumas. Žinome „butelio kaklelio“ efektą, kai miniose sutrypiami žmonės“, – teigė policijos atstovė, realiai matanti, kad toks efektas gali kilti.
Laisva minia, anot policijos atstovo Virginijaus Petraičio, vertinant tarptautinę praktiką, stažuotes, laikoma tai, kai 1 kv. m išsidėsto vos 1 žmogus, suspausta minia – 4 žmonės. Siauriausioje vietoje Laisvės alėjoje – tik 3 metrai, todėl gali nepavykti laiku suteikti pagalbos, jei kiltų sąmyšis.
Teismas pasiteiravo, kuri čia ta siauriausia vieta Laisvės alėjoje. Detalizuoti policijos pareigūnai negalėjo.
Tai koks tuomet turėtų būti 3 tūkst. žmonių išsidėstymas Laisvės alėjoje, kad nelaimių būtų išvengta?
„Siūlymų, kaip kitaip išsidėstyti, nėra. Siūlyta organizatoriams pasirinkti atvirą erdvę“, – teigė policijos atstovai.
Pareiškėja nurodė pavyzdį, kai vyko „Baltijos kelio“ renginys, kurio metu Laisvės alėjoje buvo susirinkę 5 tūkst. Tuomet taip pat fiksuota kolona, rizikų neįžvelgta.
„Sveikas, rugsėji!“ renginys, pasak policijos atstovų, kitokio pobūdžio – paskaičiavimai dėl rizikų nebuvo atlikti.
Bylos nagrinėjimas baigtas
Bylos nagrinėjimas iš esmės liepos 29 dieną buvo baigtas, išsakytos ir baigiamosios kalbos.
A.Žilvinskas teigė išgirdęs tik spekuliacijas faktais, subjektyvias nuomones.
Anot jo, keista, kad kiti renginiai patvirtinami nežinant konkretaus dalyvių skaičiais, net programos – jokių rizikų neįžvelgiama. Nėra atlikta jokių skaičiavimų.
Savivaldybės minimi Laisvės alėjos grindinio defektai, kurie, pasak A.Žilvinsko, jau buvo baigti tvarkyti birželį, kažkodėl kitiems renginiams netrukdo.
Pareiškėjos atstovas priminė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau anksčiau yra pasisakęs dėl eitynių Vilniuje – toje byloje buvo dėstomi tokie patys reikalavimai ir sprendimas pareiškėjams buvo palankus.
Sprendimas šioje byloje bus skelbiamas liepos 30 dieną 15.30 valandą.
Pirmosios eitynės Kaune
15min primena, kad apie tai, jog Kaune planuoja surengti pirmąsias šiame mieste vyksiančias eitynes su šūkiu „Mes esame visur“, LGBTQ+ bendruomenė ėmė garsiau kalbėti gegužę.
Eitynių organizatoriai tikino renginiu norintys pabrėžti, kad LGBTQ+ žmonės egzistuoja visur ir tai nėra tik „sostinės madų reikalas“. Aktyvistai tikisi, kad tokius renginius pradės organizuoti ir kiti miestai bei miesteliai.
Kaune 3 tūkst. dalyvių (tokį skaičių organizatoriai nurodė prašydami savivaldybės išduoti leidimą) LGBTQ+ bendruomenės eitynės planuojamos pirmą kartą.
Jos neva vyktų kaip praėjusiais metais sostinėje rengtų eitynių „Vilnius Pride“ tęsinys.
Eisenos organizatoriai feisbuke taip pat paviešino renginio manifestą.
Juo reikalaujama pagarbos, saugios aplinkos, švietimo, paremto mokslu, o ne dogmomis, LGBTQ+ žmonių apsaugos nuo diskriminacijos, teisės į santuoką, partnerystę ir įvaikinimą, lyties keitimą, privatumą, orios sveikatos apsaugos, kompetentingos psichologinės pagalbos, teisės pasirinkti norimą vardą.
