2015 metų liepą Žaliojo tilto skulptūros buvo nukeltos ir išvežtos iš Vilniaus centro į nuošalią bendrovei „Grinda“ priklausančią aikštelę.
Tada atrodė, kad prieštaringai vertinamų kūrinių istorija baigta, kaip ir diskusijos apie Lietuvos visuomenės santykį su sovietinių okupantų palikimu.
Tačiau aiškėja, jog rengiami tylūs žygiai, kad Žaliojo tilto skulptūros sugrįžtų į Vilniaus miesto centrą.
Tai daro ne tik prieštaringai vertinami visuomenės veikėjai.
Lietuvos kultūros paveldo politiką formuojanti Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK) siūlo sukurti specialią tarybą, kuri užsiimtų būtent sovietinio palikimo išsaugojimu.
Iki šiol joks kitas Lietuvos istorijos laikotarpis nebuvo taip išskirtas ir pakeltas iki Vyriausybės lygmens.
„Man šitas sprendimas savotiškai atliepia tą vykstančią minkštųjų galių kovą. Tai primena savotišką kolaboravimą su šita politika“, – apie bandymus sukurti sovietinio paveldo apsaugos tarybą sakė Kultūros paveldo departamento vadovė Diana Varnaitė.
Skulptūros „simbolizuoja Lietuvos žmones“
Per pastarąjį pusmetį Kultūros paveldo departamentas gavo ne vieną visuomenės veikėjų raginimą sugrąžinti Žaliojo tilto skulptūras į miesto centrą.
Pirmąjį tokį raštą suraitė Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga.
„Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą valstybės saugomos Žaliojo tilto skulptūros turi būti restauruojamos bei grąžinamos į savo pradinę vietą“, – teigiama prašyme, kurį liepos mėnesį pasirašė partijos atsakingasis sekretorius Žilvinas Šilgalis.
Po kelių mėnesių į Kultūros paveldo departamentą kreipėsi grupė pasipiktinusių piliečių, tarp kurių buvo ir Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras Egidijus Klumbys.
„Skulptūros simbolizuoja Lietuvos žmones, be kurių darbo, veiklos ir kūrybos būtų neįmanoma ir šiandienos atkurta nepriklausoma Lietuva“, – rašė susirūpinę piliečiai.
Jie siūlė: norint atsikratyti sovietinio paveldo esą pirmiausiai reiktų nugriauti Seimo ir Vyriausybės rūmus, Vilniaus televizijos bokštą, Santariškių klinikas, Vilniaus tarptautinį oro uostą.
Skulptūros simbolizuoja Lietuvos žmones, be kurių darbo, veiklos ir kūrybos būtų neįmanoma ir šiandienos atkurta nepriklausoma Lietuva, – rašė susirūpinę piliečiai, tarp kurių buvo ir E.Klumbys.
Taip pat neva reiktų nuo žemės paviršiaus nušluoti Žirmūnų, Lazdynų, Karoliniškių ir kitus gyvenamuosius rajonus.
„Nerimaujame, kad Vilniaus miesto valdžios atstovų veiksmai gali iššaukti analogišką tendenciją griauti ir naikinti panašius meninius paminklus ir kitose Lietuvos vietose“, – teigiama rašte, kurį pasirašė ir E.Klumbys.
Tokie ir panašūs kreipimaisi buvo viena iš priežasčių, kodėl VKPK atsirado siūlymas sukurti sovietinio paveldo išsaugojimo tarybą.
Juodraštyje – siūlymas derėtis su Rusija
Lietuvos kultūros paveldo politiką formuojanti VKPK rugsėjo mėnesį parengė kreipimąsi į Vyriausybę dėl sovietinio palikimo išsaugojimo.
Juodraštyje buvo rašoma, kad esą „žymiausi sovietmečio epochos simboliai, ypač sukurti Lietuvos menininkų, turi būti išsaugoti ateities kartoms moksliniam pažinimui bei visuomeniniam naudojimui“.
Tai kolektyvinis istorijos paminklas, parodantis mus pačius, – rašoma VKPK dokumento juodraštyje, kuriame Lietuvos vyriausybė raginama restauruoti ir grąžinti Žaliojo tilto skulptūras į jų originalią vietą.
Išskirtinį dėmesį VKPK nariai savo rašte skyrė Žaliojo tilto skulptūroms, kurios esą yra unikalus ir vertingas meno kūrinys.
„Tai kolektyvinis istorijos paminklas, parodantis mus pačius“, – rašoma VKPK dokumento juodraštyje, kuriame Lietuvos vyriausybė raginama restauruoti ir grąžinti skulptūras į jų originalią vietą.
15min.lt žiniomis, vėliau VKPK nariai priėmė sprendimą taisyti šitą dokumentą, todėl atsirado nauja rašto versija.
Spalio viduryje buvo sukurtas naujas VKPK kreipimosi į Vyriausybę projektas, į kurį buvo įtraukti keli papildomi siūlymai.
Naujame rašte Lietuvos kultūros paveldo politikos formuotojai pasiūlė atnaujinti derybas su Rusija dėl sovietinių karių ir sovietinių represijų aukų kapų priežiūros.
Taip pat buvo įtraukti siūlymai, kad Lietuvoje esą reikia sukurti specialią mokslinę komisiją, kuri vertintų sovietinį paveldą.
Be to, VKPK nariai pasiūlė, kad Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas būtų įpareigoti užtikrinti sovietinio kultūros paveldo išsaugojimą.
Tačiau ir šis dokumentas buvo pataisytas. Vyriausybė gavo trečiąją kreipimosi versiją.
Ragina išsaugoti sovietinį palikimą
Galutinis VKPK kreipimasis į Vyriausybę buvo parašytas prieš mėnesį, lapkričio pabaigoje.
Šis raštas nuo pirminių variantų skyrėsi tuo, kad Žaliojo tilto skulptūros jau nebuvo išskirtos kaip unikalus meno kūrinys – akcentuojama būtinybė išsaugoti ir kitus sovietinio palikimo objektus.
Tarkime, paminklą Petrui Cvirkai ar sovietinių karių kapus.
Dokumente taip pat siūloma, kad Lietuvoje būtų sukurta valstybinė Kovų ir kančių atminties apsaugos taryba dėl sovietinio laikotarpio paveldo vertinimo.
Tikslios jos funkcijos kol kas nėra aprašytos, bet aiškėja, kad VKPK siūlo išskirtinai saugoti sovietinį palikimą.
Siūlo paveldą vertinti ne per politines diskusijas
Buvusi VKPK pirmininkė Gražina Drėmaitė sakė, kad tokie sovietiniai objektai kaip Žaliojo tilto skulptūros, paminklai P.Cvirkai arba Liudui Girai tapo politinių ir ideologinių diskusijų objektu.
Ji mano, kad būtent todėl reikia suburti specialią tarybą, kuri spręstų jautrius su paveldu susijusius klausimus.
„Kadangi taip jau nutiko su Žaliojo tilto skulptūromis, tai mes pasiūlėme Vyriausybei įsteigti specialią tarybą, kuri spręstų panašius paveldo klausimus. Tai, mūsų manymu, būtų geriausia išeitis“, – 15min.lt sakė G.Drėmaitė.
Ji teigė, kad panaši sistema veikia Lenkijoje, kur yra sukurta atskira institucija, skirta sovietinio paveldo priežiūrai.
„Lenkijoje sukurta net atskira tarnyba, jie turi daug specialistų. Mūsų siūlomas variantas būtų gerokai paprastesnis“, – kalbėjo G.Drėmaitė.
Buvusi VKPK vadovė kelis kartus pabrėžė, kad per sovietinę okupaciją pastatytų paveldo objektų likimas negali būti sprendžiamas per politines ir ideologines diskusijas.
„Paveldas turi būti saugomas toks, koks jis yra“, – sakė G.Drėmaitė.
Antradienį Seimas atleido ją iš VKPK vadovės pareigų, nes baigėsi kadencija. Naująja vadove greičiausiai taps Evelina Karalevičienė, kuri praėjusią savaitę parlamente sakė, kad Žaliojo tilto skulptūros turi būti išsaugotos.
Kritikavo sovietinio palikimo išskyrimą
Kultūros paveldo departamento vadovė D.Varnaitė sakė, kad toks siūlymas tiek teisiniu, tiek moraliniu požiūriu kelia daug abejonių.
„Jeigu kalbėtume apie juridinį siūlomos tarybos statusą, tai jis yra gana keistas. Įstatyme numatyta, kad dėl kultūros paveldo objektų teisinės apsaugos sprendžia Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos, kurios veikia Kultūros paveldo departamente“, – sakė D.Varnaitė.
Ji pabrėžė, kad stebina noras sudaryti atskirą tarybą prie Vyriausybės ir taip išskirti vieną laikotarpį, nors įstatymuose taip nėra numatyta.
„Ypač tokiam (pabrėžė pastarąjį žodį, – aut. pastaba) klausimui. Mes turime apsčiai paveldo, kuris liudija mūsų tikrąjį valstybingumą, tikrąją istoriją ir tikrąsias moralines vertybes“, – kalbėjo D.Varnaitė.
Ji pabrėžė, kad yra sukurta nemažai Vyriausybės ir Kultūros ministerijos patvirtintų dokumentų, kurie reglamentuoja kultūros paveldo išsaugojimą ir aktualizavimą.
„Juose kalbama apie mūsų tapatybę, pamatines vertybes, kurios turi tvirtinti valstybę. Mūsų paveldas turi liudyti apie tai, kad mūsų valstybė nugyveno ir tebegyvena labai garbingą laikotarpį. O štai šis siūlymas tarsi atvirkščiai – siūlo išskirtinai rūpintis paveldu, kuris daugeliui žmonių siejasi su tuo, kas sukėlė kančias“, – kalbėjo D.Varnaitė.
Ji paaiškino, kad Lenkijos pavyzdys, kuriuo esą remiasi VKPK, yra kitoks, nei pasakojama.
Varšuvoje veikianti Kovų ir kančių atminties apsaugos taryba visų pirma rūpinasi užsienyje žuvusių Lenkijos karių atminimu ir karų aukų pagerbimu, o ne sovietiniu paveldu.
„Kiek aš žinau, Lenkijoje šita taryba labiau primena Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą“, – pasakojo D.Varnaitė.
Premjeras siūlymą vertina neigiamai
Apsispręsti dėl specialios tarybos turės Vyriausybė. Teigiama, kad sprendimas dar nėra priimtas.
Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė raštu pateiktuose atsakymuose teigė, kad premjeras tokį pasiūlymą vertina neigiamai.
„Vargu, ar būtų tikslinga apskritai atskiro laikotarpio paveldui kurti atskiras apsaugos tarnybas“, – 15min.lt rašė premjero atstovė spaudai.
Kultūros ministerija taip pat nemato būtinybės keisti esančią tvarką.
„Atskiros paskirties tarybos funkcijos iš esmės dubliuotų šios paveldo objektų dalies apskaitos veiklą“, – teigiama raštu pateiktuose atsakyme.
