Jau rašėme apie tai, kad lietuvių sukurtas tirštas dezinfekuojantis rūkas efektyviai naikina virusus ir bakterijas ant absoliučiai visų patalpoje esančių paviršių. Specialų skystį rūku paverčia tam skirtos mašinos. Per kelias minutes be jokio vargo galima apsaugoti ir dezinfekuoti tokius statinius kaip prekybos centras, sporto ar koncertų arena.
Dezinfekcija, kuri netrukdo
Dezinfekcijos procesas paprastas ir tai gali atlikti kiekvienas, kuris pajėgia paspausti mygtuką. Pasklidęs rūkas pasiekia kiekvieną patalpos paviršiaus milimetrą. Ar tai būtų spintos durelės, ar kompiuterio klaviatūra, ar apčiaudėtas langas.
Veiksmingumą daugybe bandymų patvirtino ne tik valstybinės įstaigos, bet ir tarptautinė nepriklausoma tyrimų kompanija. Garantija dviguba, nors vadovas tikina, kad šiuo sunkiu metu buvo galima nueiti ir lengviausiu keliu.
Koks tai kelias? Vadovas paminėjo ne vieną atvejį, kai įmonės tiesiog paskelbia, kad užsiima dezinfekcija ir imasi šios veiklos.
„Dabar tikrai toks metas, kai priemonių veiksmingumo niekas išsamiai netikrina. Nėra tam laiko. Pakanka parodyti buteliuką su bet kokiu skysčiu – pirmyn į verslą! Tik bėda, kad daugelis įprastų priemonių neveikia taip, kaip mums reikėtų. O jei veikia – trukdo visavertiškai naudotis patalpomis, gadinamas inventorius. Mes pasiekėme, kad dezinfekcija ne tik veiktų, bet ir padėtų įstaigoms veikti, nesustoti. Prieš dezinfekciją nereikia patalpų specialiai paruošti, uždegti paviršių ar augalų. Juk to ir trokšta pasaulis – dirbti ir kurti“, – teigė „Dezifog“ vadovas.
Džiugu, kad būtent lietuviams pavyko sukurti tokį dezinfekcinį skystį, kuris labai efektyviai naikina įvairiausio tipo virusus, bakterijas bei grybelius. Plačiau apie „Dezifog“ įrenginį ir jo veikimą galima sužinoti to paties pavadinimo svetainėje ir „Youtube“ kanale.
Vietoje kardo – lazda?
Tenka su pasididžiavimu pabrėžti, kad rūku virstantis dezinfekcinis skystis buvo sukurtas, ištobulintas ir pirmiausia išbandytas būtent Lietuvoje. Tai unikalus mokslininkų kūrinys, kuris jau yra ištirtas, jam suteikti reikiami sertifikatai.
Tokie tyrimai suteikia galimybę priemonę naudoti ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuje. Lietuvoje sukurtas ir oficialiai Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas dezinfekcinis skystis plačiai naudojamas Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Norvegijoje ir daugelyje kitų šalių.
T.Degutis primena, kad šiuo sudėtingu metu nemažai įstaigų į dezinfekciją žvelgia pro pirštus. Tai reiškia, kad dezinfekuoti gali bet kas ir bet kuo. Tarsi veikia nerašyta taisyklė „purkšk, blogiau nebus“. Vyksta rimtos lenktynės. Kas pigiau?
„Iš tiesų, kaina šiuo metu yra visiškai nesvarbi. Mes ilgoje šių varžybų distancijoje esame pigesni už daugybę kitų dezinfekcijos būdų, nekalbant apie tai, kad nedarome jokios žalos paviršiams, negaišiname laiko, nepaliekame dirginančio kvapo. Reguliariai dezinfekuoti rūku yra gerokai pigiau, nei tokiu pat intensyvumu purkšti bet kokios sudėties dezinfekcinį skystį“, – tvirtino pašnekovas.
Šiuo neįprastu metu svarbu, kad dezinfekcija iš tiesų veiktų ir būtų saugi. Tai reiškia, kad pasibaigus griežtam karantinui visi vėl norės sugrįžti į saugias įstaigas, parduotuves, biurus.
„Mūsų priemonę žino ir naudoja ministerijos, prezidentūra, ugdymo, viešojo transporto įstaigos. Žinote, kas piktina? Yra daugybė įstaigų, kurios kovai su virusu vis dar renkasi sąlyginai pigiausius, bet realiai neveikiančius arba nepatikimus variantus”, – teigė pašnekovas.
Ką tai reiškia? „Tikėtina, kad tikslo pakenkti nėra, tačiau taip išeina, nes neužkertame kelio virusui, išleidžiame tam skirtus pinigus. Todėl ir sakau – kovoje naudojame pagalius, nors turime kardus”, – nusivylimo neslėpė T.Degutis.
Vadovas pastebi, kad valdiškos įstaigos turi tam tikrą metų biudžetą, kurį turi panaudoti. Dažnu atveju tokių lėšų pakaktų patikimoms dezinfekcijos priemonėms įsigyti, tačiau pasirenkamas trumparegiškas sprendimas – įsigyjama nelabai reikalinga vaizdo kamera ar dar vienas televizorius. Tačiau taip daro tikrai ne visi. Dažnai rūko dezinfekcija naudojasi įmonės, kurios negali nedirbti ir joms norisi garantuoto saugumo. Pavyzdžiui, Vilniaus policija rūku reguliariai dezinfekuoja savo patalpas.
Rūko mašinos „nepavargsta“
Faktas, kad ne vieną įmonę ar įstaigą suklaidina tai, jog teks įsigyti rūką gaminančią mašiną, kai kitos priemonės tokių investicijų nereikalauja. T.Degutis tikina, jog tai jokia problema.
„Galima derėtis, tartis, pirkti su atidėjimu. Galima nuomoti įrangą. Kai kurios valymo įstaigos jau atlieka šią paslaugą savo įsigytomis priemonėmis. Mes patys suprantame, kad visiems paslaugų nesuteiksime, todėl esame lankstūs ir atviri visiems pasiūlymams. Svarbiausia, kad kova su virusais būtų nesuvaidinta. Tokiu būdu bus mažiau šiukšlių – sutaupysime daugybę plastiko, kaukių ir apsauginių kostiumų. Ištekliai bus naudojami prasmingai”, – kalbėjo įmonės vadovas.
Rūko generatoriai dirbti nepavargsta. Tarkime, jei tokį įsigytų savivaldybė ar seniūnija, jį būtų galima naudoti daugybėje kitų susijusių įstaigų. „Tai geležis, sutverta darbui. Iš mokyklos galima be jokios pertraukos vykti į kultūros namus, darželius ar sporto arenas”, – tikino T.Degutis.
Tie, kurie neplanuoja dezinfekuoti itin didelių patalpų, gali įsigyti kur kas pigesnį ir mažesnį įrenginį, skirtą patalpoms iki 200 kvadratinių metrų. Su tokiais patogu rūku apdoroti gyvenamuosius namus, butus, laiptines, taromatus, kabinetus, smulkias parduotuves. Didysis įrenginys lengvai susidoroja su didžiausiais iššūkiais, tačiau taip pat yra lengvai valdomas ir transportuojamas vieno žmogaus.
Vidutinio dydžio klasei ar troleibusui pakanka minimalaus mašinos veikimo laiko – vienos sekundės. Per pirmąjį pusvalandį garai nusėda ant absoliučiai visų patalpos paviršių ir juos patikimai dezinfekuoja. Specialistai tvirtina, kad po to jau būtų galima naudotis patalpomis, tačiau rekomenduojama po rūko paleidimo palaukti 90 minučių.