Bendros programos Sosnovskio barščio naikinimui Lietuva šiuo metu neturi. Šį pavojingą augalą naikina kas kaip gali – ir gyventojai, ir savivaldybės, ir Aplinkos ministerija.
Vienas Aplinkos ministerijos jau atliktų darbų – pernai buvo pradėtas naikinti nedidelis Sosnovskio barščių plotas Verkių regioniniame parke. Augalai buvo naikinami ir cheminėmis medžiagomis, ir pjaunami, ir raunami. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Čaplikaitė-Denisovienė teigia, kad šis Sosnovskio barščio naikinimas buvo bandomasis – rūpėjo išsiaiškinti, kokios priemonės yra veiksmingiausios.
Šiemet Sosnovskio barštis toliau naikinamas, tačiau jo išnaikinti greitai nepavyks. Mokslininkai teigia, kad atsikratyti Sosnovskio barščio gali pavykti tik po 7 metų.
Lėšų nieks neskiria
Pernai Sosnovskio barščio naikinimui buvo skirta vos 120 tūkst. litų (34,8 tūkst. eurų).
Pernai Sosnovskio barščio naikinimui buvo skirta vos 120 tūkst. litų (34,8 tūkst. eurų) ir tai tik vienai nedidelei 2 hektarų ploto teritorijai Verkių regioninime parke.
Daugiau lėšų niekas neskyrė, nors buvo numatoma panaudoti 2007-2013 metų ES lėšas Sosnovskio barščio naikinimui 30 Lietuvos teritorijų. Tačiau, skelbiant viešuosius pirkimus, neatsirado vykdytojų, kurie tų darbų imtųsi, todėl buvo apsiribota tik viena teritorija.
„Buvo parinkti tokie sąžalynai, kurie auga sunkiai prieinamose teritorijose, pavyzdžiui, šlaituose. Taip pat administraciniu požiūriu sudėtinga vykdyti projektus. Visas procesas, ES lėšų panaudojimas reikalauja ypatingų administracinių pajėgumų, ypač tvarkingos dokumentacijos, kad vėliau nereiktų ES grąžinti tų lėšų“, – sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja L.Čaplikaitė-Denisovienė.
Pavienių veiksmų tikrai yra – miškų urėdijos, saugomų teritorijų direkcijos imasi Sosnovskio barščio naikinimo.
„Gauname iš savivaldybių ataskaitas, kaip jos panaudoja savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas. Matome, kad kai kurios savivaldybės iš tikrųjų imasi veiksmų, pavyzdžiui, Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybės“, – teigia L.Čaplikaitė-Denisovienė.
L.Čaplikaitės-Denisovienės teigimu, pavienių veiksmų tikrai yra – miškų urėdijos, saugomų teritorijų direkcijos imasi Sosnovskio barščio naikinimo.
Gyvenama sodyba apsupta Sosnovskio barščių
Barčius bandoma naikinti ne tik miesto teritorijoje, bet ir už miesto. Labiausiai šie augalai plinta apleistose žemėse: miško plotuose, paupiuose, pakelėse.
Šalia Molėtų plento, prie vienos sodybos už Vilniaus, nekliudomai auga milžiniški, 2-3 metrų aukščio, Sosnovskio barščiai. Namas iš visų pusių apsuptas barščių miško. Tokių sodybų kaip ši, Lietuvoje gali būti ne viena.
Pagal surinktus duomenis, Lietuvoje apie 1000 hektarų užima šie pavojingi augalai. Tačiau duomenys nėra tikslūs ir patikimi. Mokslininkų teigimu, plotas kelis kartus yra didesnis. Vien tik Utenos apskrityje Sosnovskio barščiai užima 398 hektarų plotą, o Kauno apskrityje – 308 hektarus.
Vietoje paramos – baudos
Šiuo metu rengiame įstatymo projektus, kuriais bus numatyta tam tikra atsakomybė už invazinių rūšių laikymą.
Valdininkai šiuo metu negali taikyti jokių sankcijų žemės sklypų savininkams, kurių valdose veši Sosnovskio barščiai, nes jos nenumatytos įstatymuose.
„Šiuo metu rengiame įstatymo projektus, kuriais bus numatyta tam tikra atsakomybė už invazinių rūšių laikymą“, – teigė L.Čaplikaitė-Denisovienė. Visus įstatymus priima Seimas, todėl dar neaišku, kokia bus politinė valia ir ar šiai idėjai bus pritarta.
„Veiksmingiau būtų skatinti, o ne skirti nuobaudas, bet viskas dar bus sprendžiama netolimoje ateityje“, – kalbėjo Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Vingrienė.
Baudas numatoma skirti ne tik privatiems asmenims, bet ir institucijoms, atsakingoms už tam tikrus žemės plotus. Sosnovskio barščio naikinimas – tai uždavinys ir savivaldybėms, kelių direkcijai, nes barščio paplitimas pasiskirstęs daugmaž vienodai tiek privačiose, tiek valstybinėse žemėse.
Kaimyninėje Latvijoje žemės savininkai, nenaikinantys Sosnovskio barščių, gauna baudas. Jeigu žemės sklype auga barščiai, žmogus negauna net ES paramos. Tačiau V.Vingrienė pripažįsta, kad baudos neduoda didelės naudos, nes Latvijoje Sosnovskio barščio plitimo dar nepavyko sustabdyti.
Estijoje taikomas kitoks būdas – sudaromos sutartys su ūkininkais, kuriems valstybė moka už naikinimą.
Valdininkų darbo grupė kuria planą
Gegužės viduryje Žemės ūkio ministerijos iniciatyva buvo įkurta darbo grupė, kuri bandys parengti bendrą planą, ieškant efektyvių cheminių medžiagų Sosnovskio barščiui naikinti.
Pagrindinis uždavinys – išsiaiškinti, kokios cheminės medžiagos yra veiksmingiausios, kovojant su invaziniu augalu.
Birželio pradžioje vyko pirmasis darbo grupės posėdis, kurio metu buvo aptartos visos Sosnovskio barščio problemos, kas jau padaryta ir dar bus daroma, siekiant išnaikinti jį.
Pagrindinis uždavinys – išsiaiškinti, kokios cheminės medžiagos yra veiksmingiausios, kovojant su invaziniu augalu. Kitas posėdis vyks rugpjūčio viduryje.
Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vyriausioji specialistė V.Vingrienė teigė, jog bus ieškoma lėšų, kurias galėtų gauti ūkininkai, naikinatys Sosnovskio barščius.
„Darbo grupė svarstys ir šį klausimą. Galbūt pavyks rasti 2014-2020 metų finansinės perspektyvos lėšų šiai idėjai įgyvendinti“, – sakė V.Vingrienė.
