Ši apžvalga parengta remiantis pernai rudenį Europos Sąjungos Tarybos ekspertų grupės paskelbta ataskaita po vizito Lietuvoje.
1. Policijos specializacija.
Policijos administracijai nusikaltimai aplinkai neatrodo prioritetas, o nesant tinkamo dėmesio jie gali likti neatskleisti, todėl Lietuva turi apsvarstyti galimybę sukurti specializuotą aplinkosaugos reikalų policijos padalinį arba suteikti teisėsaugos įgaliojimus Aplinkos apsaugos departamentui.
2. Strateginis planas.
Lietuvai reikia strateginio plano kovai su nusikaltimais aplinkai. Į jį reikėtų įtraukti visas teisėsaugos institucijas,
administracines įstaigas ir prokurorus, siekiant veiksmingesnio bendradarbiavimo ir kuriant operatyvinį veiksmų planą. Tai leistų geriau nustatyti grėsmes ir pradėti veiksmingus tyrimus, skelbti metines ataskaitas apie situaciją šalyje.
3. Sankcijų adekvatumas.
Nustatant sankcijas dėl pažeidimų reikėtų įvertinti pažeidėjų gautą ekonominę naudą. Ekspertai siūlo į aplinkosaugos teisę įtraukti gautos ekonominės naudos ir padarytos finansinės žalos svarbą, kaip priežastį pradėti tyrimą arba kaip sunkinantį veiksnį. Prokuratūra galėtų parengti gaires aplinkosaugos darbuotojams, kaip atskirti nusikaltimus nuo administracinių pažeidimų.
4. Pilietinė visuomenė.
Galima aktyviau pasinaudoti nevyriausybinėmis organizacijomis, pilietine visuomene kaip reguliariu informacijos apie galimą nusikalstamą veiką aplinkos apsaugos srityje šaltiniu. Pavyzdžiui, galėtų būti modernizuota esama karštoji linija sukuriant anoniminę internetinę pranešimų platformą.
