Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 2,5 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų, dažniausiai serga vyresnio amžiaus vyrai.
„Mirštamumas nuo prostatos vėžio nuo 2006 metų yra mažėjantis po 1,4 proc. kasmet“, – BNS sakė Nacionalinio vėžio instituto gydytojas urologas Aušvydas Patašius.
Ankstyvos diagnostikos programa Lietuvoje pradėjo veikti 2006 metais. Jos metu galima atlikti prostatos specifinio antigeno testą, kuris leidžia įtarti prostatos vėžį.
Nacionalinio vėžio instituto laikinosios direktorės Sonatos Jarmalaitės teigimu, iki 90 proc. ankstyvųjų stadijų navikų sėkmingai išgydomi, bet Lietuvoje trečdalis navikų dar nustatomi vėlyvųjų stadijų, kai visiškai pasveikti nebeįmanoma.
Lietuvos urologų draugijos prezidentas Mindaugas Jievaltas atkreipė dėmesį, kad ateinančiųjų pasitikrinti dėl prostatos vėžio vyrų amžius jaunėja.
„Tai parodo, kad mūsų propaganda, gerąja prasme, veikia. Nesakau, kad ateina tikrintis daugiau vyrų, bet jų amžius jaunėja. Kuo anksčiau jie dalyvauja profilaktinės patikros programoje, tuo efektyviau galime paveikti ligos eigą“, – BNS sakė jis.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programai pernai skirta apie 2 mln. eurų, panaudota – 1,8 mln. eurų, per metus patikrinta apie 106 tūkst. žmonių.
Pacientų draugijai rūpestį kelia informacijos trūkumas ir vaistų kompensavimo sistema.
Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys teigė, kad žmonių sąmoningumas auga, bet, anot jo, informacijos apie prostatos vėžį dar trūksta.
„Žygyje į tolimiausius kaimus ir gyvenvietes tikriname apie 4 tūkst. vyrų bei skleidžiame informaciją apie prevencinę programą. Deja, bet žmonės nėra apie ją net girdėję. Aišku, per pastaruosius metus sąmoningumas auga, tačiau to dar nepakanka ir turime dar daug ką nuveikti“, – teigė jis.
Pasak jo, apie prostatos vėžį kalbėti jau nebėra tabu, kaip būdavo anksčiau, tačiau provincijoje požiūris keičiasi lėčiau.
