LNM skundė sprendimą
Kaip pirmadienį pranešime spaudai teigė LNM, sprendimas apskųstas, kadangi esą buvo pasigesta aiškumo ir įžvelgta, kad esminė problema liko neišspręsta: sprendimas užkerta kelią tęsti darbus su nauju projektuotoju, kita vertus, nepatvirtina, jog galima naudoti jau anksčiau UAB „Hidroterra“ parengtą projektą.
„Manome, kad klausimas buvo per daug sudėtingas, kad jį būtų galima išnagrinėti dar pirmos instancijos teisme. Teismas nagrinėjo sutarties nutraukimo teisėtumą, bet mažai dėmesio skyrė aplinkybėms – kodėl muziejus neturėjo kitos išeities.
Manome, jog būtent dviprasmiškas darbų traktavimas pagal galiojančius tvarkybos ir statybos darbų reglamentus, t. y. šių darbų sąveika ir atskyrimas UAB „Hidroterra“ rengtame projekte, ir yra esminis šios bylos klausimas. Atsakymo, kaip elgtis tokioje situacijoje, reikia ne tik mums, nes panašios problemos tvarkantiems kultūros paveldo vertybes užprogramuotos ir ateityje“, – cituotas LNM direktorės pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas.
Plačiau skaitykite čia: Lietuvos nacionalinis muziejus apskundė teismo sprendimą byloje dėl Gedimino kalno.
Muziejus teigė, kad dar pernai, neradęs sutarimo su buvusiu projektuotoju, taip pat įvertinęs Gedimino kalno būklę ir tebegaliojančią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, priėmė sprendimą nutraukti sutartį ir skelbti konkursą dėl projektavimo užbaigimo.
-
Problemiškiausias Gedimino kalno vietas iš esmės planuojama tvarkyti pavasarį
-
Nacionalinis muziejus svarsto skųsti teismo sprendimą dėl Gedimino kalno projektavimo darbų
-
700 metų Gedimino laiškas jau Vilniuje: didžiausia komunikacinė to meto kampanija
-
Lietuvos nacionalinis muziejus apskundė teismo sprendimą byloje dėl Gedimino kalno
Tačiau „Hidroterros“ atstovai sako, kad toks LNM žingsnis tėra noras vilkinti procesą. O ginčas pasiekė teismą esą po to, kai praėjusiais metais LNM nutraukė sutartį su „Hidroterra“ šiai nesutikus koreguoti kalno tvarkybos projekto ir gauti papildomus leidimus statybos darbams, kurie yra negalimi UNESCO saugomoje teritorijoje.
„Muziejus visada deklaruodavo, kad pagrindinis jų tikslas yra kuo skubiau pradėti kalno tvarkymo darbus, o tam reikia tik teismo sprendimo, tačiau žodžiai nuo veiksmų labai skiriasi. Teismas patvirtino, kad Gedimino kalną galima tvarkyti remiantis jau turimais galiojančiais leidimais, o neteisėtai muziejaus nutraukta sutartis su projektuotoju turi būti tęsiama, bet darbai nevyksta.
Jie nevyksta dėl to, kad LNM nusprendė, kad dabar vertingiau laiką leisti bylinėjantis, o ne saugant Gedimino kalną, dėl kurio vis dar paskelbta ekstremali situacija. Užsitęsus bylos nagrinėjimui, kalnui pavasarį gali kilti naujų nuošliaužų grėsmė, nes šią žiemą neturėjome rimto įšalo.
Todėl labai neramina ir stebina LNM noras ignoruoti ir skųsti institucijų sprendimus, nes tai tiesiog nukelia kalno tvarkybos darbus, kas šiuo metu turėtų būti pagrindinė LNM misija“, – pranešime cituojamas UAB „Hidroterra“ vadovas Darius Kalesnykas.
Taip pat bendrovė tvirtina pateikianti LNM teiginius, kurie neatitinka tikrovės. Esą nėra taip, kad teismo sprendimas užkerta kelią tęsti darbus su nauju projektuotoju. Anot bendrovės, tereikia jai sumokėti už parengtą projektą ir tvarkymo darbus galės perimti naujas rangovas.
Bendrovė neigia ir LNM teiginį, kad „teismas mažai dėmesio skyrė aplinkybėms, kodėl muziejus neturėjo kitos išeities“.
„Sudėtingas ir kompleksinis teismo procesas truko ilgiau nei pusantrų metų ir ne tik nagrinėjo sutarties nutraukimo klausimą, bet ir išnagrinėjo kompetentingų ekspertizių išvadas, pagal kurias priėmė sprendimą, kad tvarkybos projektą LNM turėjo priimti ir galėjo juo vadovautis pilna apimtimi atliekant tvarkybos darbus jau prieš 2 metus. Tačiau Gedimino kalno tvarkybos darbai nevyksta, dėmesys skiriamas tik teisiniams ginčams“, – teigiama pranešime.
Naujasis rangovas „Maspro“, anot „Hidroterros“ vadovo, jau dabar vėluoja – pristatyti naująjį projektą jis turėjo dar 2022 m. spalį: „Bendrovė ne tik negavo leidimų, bet ir neparengė projekto, o muziejus neskelbė rangos darbų konkurso, todėl teiginys apie pavasarį prasidėsiančius darbus yra tiesiog klaidinantis.“
Anot D.Kalesnyko, teismas pripažino, kad LNM neteisėtai nutraukė sutartį su „Hidroterra“, tačiau muziejus pateikė skundą dėl šio Vilniaus apygardos teismo sprendimo.
„Hidroterra“ raštu buvo įspėjusi LNM, kad gali kilti tokia situacija, kad reikės už tą patį projektą mokėti du kartus, nes dar vykstant teismo procesui buvo pasirašyta sutartis su nauju rangovu už daugiau nei 700 tūkst. eurų. LNM dar nėra sumokėjęs už „Hidroterra“ parengtą projektą. Teismo sprendimu LNM, neskaičiuojant delspinigių ir teismo išlaidų, yra skolingi 525 tūkst. eurų“, – teigė D.Kalesnykas.
Jis taip pat neigia LNM teiginius, kad prašoma apeliacinį skundą nagrinėti skubos tvarka – to esą nėra, be to, „LNM prašo dar vienos ekspertizės ir žodinio proceso, kas ilgina bylos nagrinėjimą. O tai reiškia dar ne vieną mėnesį netvarkomo Gedimino kalno“.
„Hidroterra“ teigimu, per praėjusius metus Gedimino kalne užfiksuotos dvi nuošliaužos: vasarį – pietrytiniame šlaite po nepalankių orų, birželį – šiaurės rytiniame šlaite po visą parą trukusio itin intensyvaus lietaus. Ekstremali situacija dėl Gedimino kalno paskelbta dar 2017 m. pabaigoje.
Šiuo metu didžiausią nerimą esą kelia nesutvarkyto Gedimino kalno būklė, ypač pietrytinės pusės, dėl kurios tvarkymo darbų ir bylinėjamasi.
