Iš 130 Aukščiausiosios Tarybos deputatų, prieš daugiau nei tris dešimtmečius Kovo 11-ąją balsavusių dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, tik 124 vadinami signatarais. Tiek parlamentarų per vardinį balsavimą pritarė Aktui „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, dar šeši susilaikė, nė vienas nebalsavo „prieš“.
Iš įvairių Lietuvos vietų suvažiavusių įvairių profesijų ir amžiaus AT deputatų likimai susiklostė skirtingai. Ne visi sulaukė net kadencijos pabaigos, ne vienas šį pasaulį paliko pačioje jaunystėje.
Ekonomistas, nuo 1996-ųjų be pertraukos Seime dirbęs K.Glaveckas simboliškai iškeliavo per savo gimtadienį. Kaip tik balandžio 30 d. jam sukako 72 metai. Ketvirtadienį buvo pranešta, kad mišriai parlamentarų grupei priklausantis politikas yra ligoninėje. Žinia apie netektį pasiekė penktadienio rytą.
-
Seimo narys Kęstutis Glaveckas – ligoninėje
-
Mirė Seimo narys Kęstutis Glaveckas
-
Bendražygiai K.Glavecką atmena kaip energingą ir laisvą politiką, „išradusį ekonomiką“
-
Nepriklausomybės Akto signatarai – apie Kęstutį Glavecką: Seimo mohikanas, kuris išsiskyrė ir būdu, ir iškalba
-
Nuspręsta dėl Kęstučio Glavecko laidotuvių – jos numatytos sekmadienį
-
Kapitalo rinkos krikštatėvis: K.Glaveckas ryškų pėdsaką paliko ir šalies ekonomikoje
Jauniausias signataras pakėlė ranką prieš save
Pirmasis – dar nė nesibaigus AT-AS kadencijai – Anapilin iškeliavo teisininkas Valerijonas Šadreika. Jo gyvybė nuo sunkios ligos užgeso 1991 m. birželio 29 d., vos atšventus 53-iąjį gimtadienį.
Per pirmą dešimtmetį po Nepriklausomybės atkūrimo kone pamečiui mirė dar penki signatarai. 1993-iaisiais netekome žinomo geografo, nuo 1991 m. iki mirties buvusio Atviros Lietuvos fondo pirmininku Česlovo Kudabos.
1994 m. mirė vos 38-erių sulaukusi filologė Birutė Nedzinskienė, 1996 m. – filosofas, akademikas Jokūbas Minkevičius, 1998 m. – ekonomistas Kazimieras Antanavičius.
Tarp jų buvo ir jauniausias (Nepriklausomybės Akto paskelbimo dieną buvęs vos 27-erių) signataras Gintaras Ramonas. Žemės ūkio ekonomisto specialybę įgijęs joniškietis, buvęs aktyvus Sąjūdžio veikėjas į Seimą nebuvo perrinktas.
Finansinių ir asmeninių problemų turėjęs signataras griebėsi įvairių darbų. Kurį laiką ėjo įvairias pareigas vienoje bendrovėje, Joniškio savivaldybėje, vadovavo Šiaulių dramos teatrui, užsiėmė mezgimu mašina, o paskutiniais gyvenimo metais dirbo muzikos įrašų pardavėju.
Net ir tokioje situacijoje atsidūręs nenuleido rankų – 1997 m. rudenį ruošėsi dalyvauti konkurse į administratoriaus vietą Joniškio rajono savivaldybėje. Tačiau nepateko – trūko kai kurių dokumentų. Gyvenimo nelepinamas signataras to nebeatlaikė – pakėlė ranką prieš save. Prieš penkias dienas jam buvo sukakę 35-eri.
„Šioje žemėje „Nepriklausoma Lietuva“ nerado vietos gyvam jos signatarui Gintarui Ramonui“, – praėjus 20 metų iš Seimo tribūnos apie buvusį kolegą sakė signataras Zigmas Vaišvila.
Keletą metų liūdnų žinių nebuvo. Bet nuo 2004-ųjų vėl kasmet mirė po vieną ar du AT-AS narius.
Tąmet atsisveikinome su dviem: agronomu, buvusiu Lietuvos aludarių asociacijos prezidentu Petru Poškumi ir inžinieriumi-hidrotechniku, buvusiu Kėdainių rajono tarybos nariu Povilu Aksomaičiu.
2005 m., kitą dieną po 15-ųjų Nepriklausomybės atkūrimo metinių, mirė inžinierius-hidrotechnikas, buvęs Kauno miesto tarybos narys Vytautas Paliūnas, 2006 m. – ekonomistas, buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Alfonsas Žalys, 2007 m. – matematikas, buvęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius ir Kauno rajono tarybos narys Antanas Karoblis.
2008 m. mirė agronomas, vėlesnės Seimo kadencijos narys, buvęs Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, Pakruojo rajono tarybos narys Algirdas Ražauskas ir buvęs Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas ir Centrinės privatizavimo komisijos pirmininkas, Ekonomikos instituto direktorius, habilituotas daktaras Eduardas Vilkas, 2009 m. – vėlesnės Seimo kadencijos narys, buvęs Vilniaus miesto tarybos narys, Trečiojo amžiaus universiteto rektorius, medicinos mokslų daktaras Medardas Čobotas.
Prezidento ir patarėjo mirtis skyrė pusantro mėnesio
Simboliškai 2010 m. per mažiau nei du mėnesius Anapilin iškeliavo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas ir buvęs jo patarėjas Gediminas Ilgūnas.
Istorikas, kraštotyrininkas, knygų autorius ir leidėjas, buvęs Lietuvos radijo ir televizijos tarybos pirmininkas, 1997-1998 m. – prezidento patarėjas, vėliau – Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos vadovas, Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas mirė gegužės pradžioje.
A.Brazausko gyvybė užgeso po pusantro mėnesio – birželio 26-ąją. Jis buvo vienintelis signataras, išrinktas prezidentu, nors šio posto siekusių buvo ir daugiau. Kuriam laikui pasitraukęs iš aktyvios politikos, po keleto metų sugrįžo ir 2001-2006 m. socialdemokratų lyderis ėjo premjero pareigas. Be kitų darbų, A.Brazauskas inicijavo Valdovų rūmų atstatymą.
2011 m. pabaigoje užgeso dar vieno ne tik signataro, bet ir buvusio premjero, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio gyvybė. Inžinierius 1992 m. liepą-lapkritį buvo vicepremjeras, paskui iki kitų metų kovo – ir premjeras. 1993-1994 m. vadovavo valstybinei įmonei „Azotas“, vėliau – bendrovei „Achema“, nuo 1993 m. – Lietuvos pramonininkų konfederacijai. Ne vienerius metus buvo turtingiausias Lietuvos pilietis.
Kitąmet mirė du signatarai, pagal profesiją – agronomai: buvęs Palangos meras ir tarybos narys Algimantas Ulba ir buvęs Vilkaviškio rajono tarybos narys Jonas Mačys.
2014 m atsisveikinome su germanistu, Lietuvos samariečių bendrijos steigėju, buvusiu Kelmės rajono tarybos nariu Antanu Raču ir buvusiu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ir Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariu, pastarojo Kauno tarybos pirmininku Liudviku Simučiu.
Laikui bėgant netekčių daugėja
Dar kiti metai atnešė daugiau netekčių. 2015-ųjų kovą su vos trijų dienų skirtumu mirė kelių vėlesnių kadencijų Seimo nariai – poetas Algirdas Patackas ir filosofas, buvęs Lietuvos centro sąjungos ir Nacionalinės centro partijos pirmininkas, Seimo vicepirmininkas, Varėnos rajono tarybos narys Romualdas Ozolas. Vasarą mirė žurnalistas, kraštotyrininkas, vėlesnių kadencijų Seimo narys Juozas Dringelis ir pedagogas Pranciškus Tupikas.
Keturi signatarai Anapilin iškeliavo ir 2016-aisiais: buvęs Lietuvos komunistų partijos antrasis sekretorius, vėliau – prezidento A.Brazausko patarėjas Vladimiras Beriozovas, buvęs Seimo narys, Piliečių sąšaukos įkūrėjas Kazimieras Uoka, rašytojas, žurnalistas Gintautas Iešmantas ir operos solistė (mecosopranas), vėlesnės kadencijos Seimo narė Nijolė Ambrazaitytė.
2017 m. netekome trijų signatarų – pedagogės, vėlesnės kadencijos Seimo narės, buvusios Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkės Romualdos Hofertienės, buvusio Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidento Balio Gajausko ir menotyrininko, buvusio Komunistų partijos veikėjo Liongino Šepečio.
Po su signatarus mirė 2018-aisiais (jūrininkas, buvęs laivų kapitonas Juozas Karvelis ir rašytoja Vidmantė Jasukaitytė) bei 2019-aisiais (Inžinierius-technologas, vėlesnės kadencijos Seimo narys, buvęs Panevėžio miesto tarybos narys Julius Beinortas ir ekonomistas Liudvikas Saulius Razma.
Pernai vasarį užgeso habilituoto biomedicinos mokslų ir žemės ūkio mokslų daktaro Mykolo Arlausko gyvybė.
