Kompromituojančia informacija laikoma tokia informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, ir kurioje pranešama šį dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą neigiamai apibūdinanti žinia.
Rinkimų kodeksas nurodo, kad kompromituojančią informaciją draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėje likus 3 dienoms iki rinkimų, taip pat – paskutiniame iki rinkimų periodiniame leidinyje.
Visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi kompromituojančią informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, privalo suteikti jiems teisę pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro trumpas paskelbtos kompromituojančios informacijos išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią informaciją.
Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios, t. y. – iki kovo 3 d.
Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio kodekso nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje adekvačiu būdu.
Jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas kreipiasi į visuomenės informavimo priemonę ir jai laiku pateikia reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę ir jos tekstą, bet ji neskelbiama, atsakomoji nuomonė VRK sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos patvirtintus informacijos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.
Tyrimas dėl kompromituojančios informacijos paskelbimo pradedamas, gavus rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo ar kandidato kreipimąsi.
Atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu.
Šio straipsnio nuostatos galioja ir asmenims, kompromituojančią informaciją paskelbusiems interneto svetainėje ar socialinio tinklo paskyroje.
Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei nėra taikomi tiesos kriterijai) apie kandidatą arba politinę partiją, taip pat ir negatyvi, nėra pripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia kandidatui ar politinei partijai teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę.
Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu:
· medžiaga paskelbta ne apie politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą;
· apie jį paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti;
· kompromituojančią medžiagą paskelbė pats politinės kampanijos dalyvis;
· medžiagoje nėra jokių politinės kampanijos dalyvį apibūdinančių žinių;
· politinės kampanijos dalyvis jau yra pasinaudojęs atsakomosios nuomonės teise.
Teisę į atsakomąją nuomonę su politinės organizacijos sutikimu taip pat turi ir politinės organizacijos struktūriniai padalinia
