„Aš manau, kad tai yra logiškas pasiūlymas (įstatymo keitimas – BNS) ir būtinas. Manau, kad Vyriausybė kitą trečiadienį savo posėdžio metu tokį teikimą padarys Seimui. Nes iš tikrųjų kada liga peržengs Lietuvos sieną, tai bus per vėlu taikyti ekstremalią situaciją. Tai mes turėdami pakankamai informacijos, kad yra šalia Lietuvos sienų tokia epidemiologinė situacija, tikrai galėtumėm vertinti situaciją ir paskelbti, kadangi tada būtų galima taikyti papildomas priemones, izoliuojant ligos židinį“, – BNS po vizito Medininkų pasienio poste sakė premjerą pavaduojantis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius BNS po vizito Medininkuose teigė, kad šiuo metu įstatymai nenumato galimybės paskelbti ekstremalią situaciją, jei ligos židinys bus užfiksuotas keletą kilometrų nuo Lietuvos sienos.
„Kitą savaitę Vyriausybėje rinksimės ir nutarta kokia priemones siūlyti Vyriausybei dėl mokesčių, dėl ekstremalių situacijų įstatymo pakeitimo, kad būtų galima skelbti ir esant grėsmei didelei. Pavyzdžiui, jeigu du kilometrai pasienyje židinys, mes pagal esamus įstatymus negalime ekstremalios situacijos skelbti, tai labai juokingai atrodo, nes kai liga atsiras, tada jau kitų priemonių reikės“, – BNS sakė J.Milius.
Pasak jo, ekstremalios situacijos paskelbimas leistų imtis griežtesnių priemonių ligos plitimui suvaldyti.
„Paskelbę ekstremalią situaciją mes galime taikyti daug griežtesnius įsakymus. Pavyzdžiui, pasirašyti įsakymą dėl šernų naikinimo 10 kilometrų ruože nuo pasienio“, – sakė Veterinarijos tarnybos vadovas.
Ministras J.Olekas tikino, kad Baltarusija pakankamai operatyviai teikia reikalingą informaciją apie afrikinį kiaulių marą.
„Šiandien mes esame įspėti, židinių savo pusėje neturime. Reikia pasakyti, kad informacija mums yra pateikta, ar ji galėjo būti anksčiau pateikta, man dabar sunku vertinti, bet šiandien mes esame patenkinti ta informacija. Ar galėtume gauti dar jos daugiau? Galbūt taip, bet mes esame dėkingi kaimynams už bendradarbiavimą“, – sakė ministras.
Anot jo, prireikus, Krašto apsaugos ministerija taip pat imsis priemonių, siekiant sustabdyti ligos plitimą.
„Viskas priklausys, kokios yra problemos. Jeigu matysime, kad reikia papildomų užkardų, kartu su pasieniečiais galbūt jų imsimės. Pagal situaciją“, – sakė ministras.
J.Milius jau du kartus bandė siekė, kad šalyje būtų paskelbta ekstremali situacija.
Šiuo metu dėl Baltarusijoje nustatytų kiaulių maro atvejų, pasienyje dezinfekuojami į Lietuvą įvažiavę automobiliai. Taip pat ties siena intensyviai medžiojami šernai.
Vyriausybė dezinfekavimui pasienyje su Baltarusija yra skyrusi 750 tūkst. litų. Šios lėšos turėtų baigtis šią savaitę. J.Milius yra sakęs, kad gali tekti automobilius dezinfekuoti „į skolą“.
Skaičiuojama, kad transporto priemonių ir iš Baltarusijos atvykstančių keleivių avalynės dezinfekavimas per dieną kainuoja apie 17 tūkst. litų.
Lietuva prašo EK 13,5 mln. eurų (46,6 mln. litų) finansinės paramos, iš jų 10 mln. eurų (34,5 mln. litų) finansinės paramos tvorai, kuri stabdytų šernų migraciją iš Baltarusijos. Kol parama nėra skirta, šernų medžioklė neribojama, tačiau medžiotojų būreliai juos medžioja tik savanoriškai. Dabar institucijos nesutaria, kas turi pasirašyti medžioti šernus įpareigojantį nurodymą, nes šalyje nėra paskelbta ekstremali situacija dėl galimo afrikinio kiaulių maro užkrato.
