Rusijoje vykusio futbolo čempionato metu Nemunu bandė patekti į Lietuvą
Esame Panemunės kelio muitinės poste. Jis ypatingas tuo, kad už kelių šimtų metrų, pervažiavus arba perėjus Karalienės Luizos tiltą, šiemet minintį 111 metines, yra Rusijos Federacija, Tilžė. Nuo šios vietos ją galima matyti gana detaliai.
„Kitoje Nemuno pusėje tenka pamatyti kariškių ir pačios įvairiausios technikos. Ypač tai buvo aktualu, kai vasarą Kaliningrado srityje buvo žaidžiamos pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Pareigūnai matė ir fiksavo, kaip ginkluoti žmonės su ekipuote vaikščiojo po punktą, vykdė atitinkamas pratybas“, – žvelgdamas į kitą tilto pusę prisimena LRT kalbintas Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojas pulkininkas leitenantas Rimantas Petrauskas.
Jis pats čia dirba jau tryliktus metus. Kaip pats sako, prasmingiausi jo nuveikti darbai yra būtent šioje rinktinėje. Netrukus prisimena ir įvykį, nutikusį futbolo čempionato metu.
„Mes labai rimtai ruošėmės čempionatui, bet mūsų scenarijai nepasiteisino. Nuo to mums, žinoma, tik geriau. Galvojome, kad į Rusiją legaliai ar nelegaliai gali atvykti tam tikrų šalių, pavyzdžiui, Maroko, Nigerijos ar kitų šalių piliečių, kurie galbūt pabandys per mūsų ruožą patekti į Europos Sąjungą. Tačiau taip neįvyko, galbūt, dėl mūsų ir Rusijos pasieniečių pastangų.
Tačiau vienas įvykis nutiko. Birželio pabaigoje prie Rambyno, Nemune, rastas nenustatytos tapatybės asmens lavonas. Teko nustatinėti jo tapatybę, kartu su juo buvo rasti du pasai. Kadangi žmogus vandenyje buvo prabuvęs ilgai, buvo sunku jį identifikuoti. Tąkart mums padėjo bendradarbiavimas su Rusijos pasieniečiais – turėjome susitikimą, analizavome situaciją. Išsiaiškinome, kad jo draugas liko kitame krante ir buvo sulaikytas. Jie būtų abu plaukę, bet iš pradžių pabandė vienas ir suprato, kad Nemunas yra per didelė kliūtis, jis nesugebėjo jos įveikti. Kitame krante esantis draugas liko be dokumentų, bet buvo sulaikytas Rusijos pasieniečių ir deportuotas į savo kilmės šalį. Surastą nelaimėlį parsivežė giminės iš Maroko“, – LRT.lt pasakoja pasienietis.
Tačiau, pasak R.Petrausko, kai kuriems sienos kirtimas yra iššūkis ar net pramoga, noras patikrinti pasieniečių budrumą. Šie asmenys periodiškai bando įvairiais būdais patekti į kitą pusę. „Tokius asmenis gaudome ir mes, ir Rusijos pasieniečiai. Juos nuteisia, pasėdi 4 mėnesius ar metus, o vėliau grįžta ir mes laukiame, kada jie vėl imsis veiklos“, – teigia pasienietis. Būna ir tokių, kurie sieną pažeidžia dėl neatsargumo, pavyzdžiui, perplaukia žvejodami arba žiemą vaikai čiuožinėdami ant ledo išbėga į kitą pusę.
Praėjusiais metais paskelbta, kad Lietuva nuo Rusijos planuoja atsitverti siena. Du trečdaliai, apie 90 kilometrų, Lietuvą nuo Kaliningrado skiriančios sienos eina vandeniu – Nemunu, Šešupe. Daugiau nei trečdalis jos eina sausuma. Būtent šią dalį ir buvo nutarta apsaugoti atsitvėrus siena.
„Kalbant apie tvorą, dabar visiškai baigiama statyti tvora Vištyčio užkardoje, ir padengs 39 km ruožo. Ji šiais metais įrengta Rociškių užkardoje, yra uždengta dar 25 km ruožo. Numatoma sujungti kraštines užkardas. Apie 2020 m. ši tvora jau turėtų būti baigta statyti. Tačiau statoma ne tik tvora – įrengiamos kitos priemonės, užtikrinančios saugumą. Taip pat pratiesti detekciniai kabeliai, kurie reaguoja į bet kokį priėjimą prie tvoros, bandymą ją perlipti. Taigi svarbios ir kitos priemonės, o ne tik pati tvora – per ją juk būtų galima permesti dėžę cigarečių, o nelegalui – tiesiog atsinešti kopėčias ir perlipti“, – aiškino R.Petrauskas.
Tačiau bandančių įveikti tvorą tiek iš Lietuvos, tiek iš Rusijos pusės – netrūksta. „Esame sulaikę žmonių, kurie pažeidė valstybės sieną perlipdami tvorą. Bet tai, kad asmenys buvo sulaikyti, rodo, jog tinkamai dirbame ir ši tvora teigiamai atsilieps valstybės sienos apsaugai“, – pridūrė pašnekovas.
Padeda net ir kormoranai
Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojas džiaugiasi, kad situacija per pastarąjį dešimtmetį pasienyje pasikeitė stipriai, nors grėsmės esą liko tos pačios kontrabanda, nelegalus bandymas pažeisti valstybės sieną, tiesa, jau ir naujausiomis technologijomis: dronais ar naujesnėmis plaukimo priemonėmis.
„Esminis lūžis, kalbant apie kontrabandos gabenimą, įvyko 2007–2012 m., kai mūsų ruože buvo pradėta diegti vaizdo stebėjimo sistema. Būtent šis ir Bardinų pasienio užkardos ruožas buvo pats pažeidžiamiausias. Čia koncentravosi pačios stambiausios Pagėgių, Tauragės, Jurbarko ir Šilutės miestų grupuotės, kurios čia veikė ilgus metus.
Bandančių įveikti tvorą tiek iš Lietuvos, tiek iš Rusijos pusės – netrūksta.
2007-aisias šiame ruože pastačius pirmą sistemą pamatėme, kaip tai atsiliepė nusikalstamumui. Sistema reaguoja į bet kokį judėjimą prie sienos ir nusikalstamos struktūros nebenorėjo vykdyti veiklos. Tai, kas čia nuveikta, duoda labai efektyvių rezultatų. Palaipsniui visose upinėse užkardose, sienoje palei Nemuną įdiegta 109 km vaizdo stebėjimo sistema, kuri sėkmingai užtikrina apsaugą tiek dieną, tiek naktį. Dabar galime stebėti ne tik Nemuną, bet nusikaltėlius pasitikti dar gerokai anksčiau“, – aiškina R. Petrauskas.
2010–2011 m. fiksuota daugiau kaip 100 pažeidimų, tuo metu įdiegus sistemas kasmet skaičius mažėjo ir pastaraisiais metais nustatyta 20 pažeidimų. Šiemet per 9 mėnesius fiksuota 13 valstybės sienos pažeidimų. Iš jų tik 4 padaryti turint tikslą neteisėtai pereiti valstybės sieną ar pergabenti kontrabandą.
Pasienietis pasakoja, jog asmenys, kurie buvo labai iniciatyvūs kontrabandos srityje, nerimsta, ir arba tam tikram laikui susiranda kitą uždarbį ir išvyksta į užsienio valstybes, arba sugrįžta prie šios veiklos, norėdami dar kartą pabandyti perkelti kontrabandą.
„Žinoma, tai nėra tie pinigai, kokie buvo anais laikais. Uždarbis gerokai mažesnis. Su šiuolaikine technika, pavyzdžiui, dronais galima perkelti dėžę cigarečių, bet vėlgi yra atitinkama rizika, o gaunama nauda iš cigarečių dėžės vargiai tą riziką atperka. Tai yra kontrabandą stabdantis veiksnys. Džiaugiamės, kad pasieniečiams sekasi pagauti dronus, o kartais net ir gamtinės sąlygos mums būna palankios. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai skrisdamas dronas atsitrenkė į paukščius, kormoranų būrį, ir numušė vieną iš 8 sraigtų. Dronas nukrito su visomis cigaretėmis“, – linksmą nutikimą prisimena R.Petrauskas.
Veikla buvo labai gerai organizuota
Pašnekovas svarsto ir priežastis, dėl ko žmonės apskritai užsiima kontrabanda. Tai esą susiję ir su natūraliais socialiniai reiškiniais, tokiais kaip bedarbystė.
„Čia nėra išvystytos pramonės, nėra gamyklų. Tie žmonės, kurie čia seniau gyveno, norom nenorom turėjo prasimanyti pinigų, o vienas iš šaltinių yra kainų skirtumas. Jaunimas, augęs čia prieš dešimtmetį, taip pat buvo aktyviai įtrauktas į kontrabandą. Problemų būdavo net ir mokyklose, kai pusė klasės mokinių – daugiausia berniukų, nors dalyvaudavo šiame versle ir merginos, – atėję į pamokas guldydavo galvą ant suolo ir miegodavo, nes visą naktį būdavo be miego. Jie čia „šukeriavo“ ir už tai gaudavo pakankamai didelius pinigus“, – pasakoja pasienietis.
Užkirtus kelią kontrabandai, dingo galimybė jiems užsiimti neteisėtu verslu. Norom nenorom žmonės turėjo susirasti veiklos, kuo jie pakeis tą pajamų šaltinį. Dalis emigravo, dalis išvyko į didesnius miestus. Pasikeitė visuomenės sluoksnis ir požiūris į kontrabandą, kadangi galimybės yra labai stipriai apribotos. Vyresnio amžiaus žmonės, kurie eina per tiltą, dar tuo naudojasi – prisiduria prie pensijos iš to kainų skirtumo, nebūtinai darydama ir kažką neteisėto nešdami. Jie randa prekių, kurios nekelia grėsmės nei mūsų ekonomikai, bet yra kainų skirtumas. Ten nupirkę jie čia sėkmingai kažką parduoda ir sėkmingai gyvena“, – tęsia R.Petrauskas.
Pasieniečiai pasakoja, kad nelegaliai gabenamas cigaretes pakeitė vaistai. „Pirmieji dronai, lėktuvėliai, pagauti pas mus, gabendavo cigaretes, tačiau pastarasis mūsų sulaikytas dronas gabeno 100 buteliukų virškinimą skatinančių vaistų. Skirtumas yra didžiulis. Bandėme pažiūrėti, kokia yra tų vaistų kaina Tilžėje – apie 70 eurocentų. Pas mus tokie vaistai arba analogiški kainuoja 4 eurus ir daugiau. Akivaizdus kainos skirtumas. Jei čia sėkmingai atskraidinsi 100 buteliukų ir parduosi, nesunku paskaičiuoti, kiek užsidirbsi. Taigi nuo cigarečių pereinama prie vaistų“, – sako Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojas.
Jis pasakoja, kad jei veikia organizuota grupė, kai kalbama apie kontrabandą stambesniu mastu, pelnas dalijamas lygiomis dalimis.
„Buvo labai aktualu, kai šiame punkte veikė bemuitė parduotuvė ir joje buvo prekiaujama cigaretėmis gerokai mažesne nei rinkos kaina. Tada stebėjome milžinišką antplūdį iš kaimynų pusės. Ta veikla buvo labai gerai organizuota – jie ateidavo, kirsdavo mūsų punktą, už punkto apsisukdavo, nusipirkdavo porą blokų cigarečių, grįždavo į aną pusę, parduodavo cigaretes ir vėl grįždavo. Būdavo, kad vienas žmogus šitaip suvaikšto 10 kartų per dieną, o tokių žmonių suskaičiuodavome 10–20. Galbūt tame būtų buvę galima neįžiūrėti nieko blogo, bet pradėjome stebėti tendenciją, kad tos pačios cigaretės vėliau kontrabandos būdu per upę yra grąžinamos mums, ir realizuojamos Lietuvos rinkoje“, – schemą perpasakojo pasienietis.
Galų gale pavyko pasiekti, kad tų parduotuvių veikla punktuose būtų gerokai apribota ir nebebūtų tokio kainų skirtumo. „Ta problema išsisprendė, kai tik mūsų parduotuvėje buvo gerokai pakeltos cigarečių kainos“, – tęsė R.Petrauskas.
Gerokai sumažinus kontrabandos mastus, pasak R.Petrausko, gerokai ramesnis gyvenimas tapo ne tik pasieniečiams, bet ir vietiniams, regiono bendruomenei.
Pasieniečiai pasakoja, kad nelegaliai gabenamas cigaretes pakeitė vaistai.
„Per daugybę metų teko susidurti su daugybe nutikimų, kai per bandymus gabenti kontrabandą žūdavo žmonės, užsimušdavo vairuodami, nuskęsdavo vandens telkiniuose. Prisimenu 2010-uosius, kai tarp kontrabandininkų ir pasieniečių įvyko susišaudymas ir kontrabandininkas, matydamas, kad jį nori užpulti konkurentai, kas tais laikais buvo labai aktualu, su savimi turėjo ginklą.
Pasieniečiams bandant jį sulaikyti atsišaudė, buvo sužeisti 2 mūsų pareigūnai. Džiugu, kad jie sėkmingai pasveiko ir dabar tęsia tarnybą. Pasipriešinęs asmuo buvo nukautas. Šio krašto dabar jokiu būdu negalima įvardinti, kad tai yra kontrabandos kraštas. Techninės priemonės mums leidžia kontroliuoti absoliučiai visą judėjimą. Tuo ir džiaugiamės“, – LRT.lt sakė R.Petrauskas.
