Jos teigimu, už mecenatų pinigus bus sutvarkyta 18 kapaviečių, iš viso KPD paramos prašė 24 kapavietėms.
„Mane nustebino – pirmieji atsiliepė paprasti žmonės, kurie norėjo prisidėti nedidelėmis sumomis“, – BNS sakė KPD Paveldosaugos ir metodinio skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Vyšniauskienė.
Tarp į KPD kvietimą tapti mecenatais atsiliepusiųjų tik viena įmonė, visi kiti – fiziniai asmenys, pasiūlę pagalbą pinigais arba savo darbu.
Pasak A.Vyšniauskienės, žmonės aukoja po kelis šimtus eurų, tuo metu įmonė apsiėmė sutvarkyti penkis antkapinius paminklus.
„Dviem jų reikia gana sudėtingus darbus atlikti. Tai darbai, kurie gali siekti 2000–3000 eurų“, – sakė paveldosaugininkė.
Pavieniai žmonės finansuos paprastesnius darbus.
„Reikia, pavyzdžiui, įdėti keramikinę nuotrauką. Yra rėmelis, vieta nuotraukai antkapiniame paminkle, bet nuotraukos nėra. Kitiems reikia kryžius atkurti. Jie sovietmečiu buvo sunaikinti. Tai kainuoja 200–300 eurų, priklausomai nuo dydžio, nuo medžiagų“, – pasakojo A.Vyšniauskienė.
Viena architektė pasiūlė pagalbą savo žiniomis ir sugebėjimais.
„Eisime į kapines, parodysiu, kur reikia eskizų parengti, ji nupieš, nubraižys, turėsime parengtą dokumentaciją. Suderinsime su Vilniaus skyriumi ir duosime užsakymus“, – teigė A. Vyšniauskienė.
Anot jos, iki pavasario planuojama parengti būtiną dokumentaciją istorinėms kapavietėms tvarkyti. KPD taip pat suras įmonę, kuri atliks darbus, o mecenatas jai sumokės.
„Aišku, prieš tai aptariama kaina“, – teigė KPD specialistė.
Pasak jos, pagalbos pažadėjo ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas – studentai pavasarį turėtų sutvarkyti visai užžėlusį antkapinį paminklą. Padėti nuvalyti antkapius žada Vilniaus dailės akademijos studentai.
„Kai nutirps sniegas ir atsilaisvins karantinas, pradėsime dirbti“, – BNS sakė A. Vyšniauskienė.
Ji teigė, kad ir ateityje būtų galima ieškoti mecenatų smulkiems kapaviečių priežiūros darbams.
„Daug yra kapaviečių, kurių niekas netvarko, nes nebelikę šeimos narių. Smulkesnius darbus galėtų vilniečiai ir tvarkyti, tuos stambesnius, kur reikia tūkstančių eurų, galėtų savivaldybė prisidėti“, – svarstė KPD atstovė.
Pernai lapkričio pradžioje KPD inicijavo akciją, kuria siekiama sutvarkyti 24 kapavietes, esančias istorinėse Vilniaus Bernardinų ir Rasų kapinėse. Atskiriems žmonėms ir įmonėms siūlyta tapti vieno ar kelių pasirinktų antkapių sutvarkymo mecenatais.
Mecenatų laukė aktorės Onos Kiršanskienės-Labonaitės (1899–1925), 1863–1864 metų sukilimo dalyvio Aleksandro Byšinskio-Idzio (1847–1931), mokytojo, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo Konstantino Aleksos (1863–1935), istoriko ir gydytojo Juzefo Bielinskio (1848–1926), dailininkų Pranciškus Jasevičiaus (1873–1930), Boleslovo Rusecko (1824–1913), Karolio Ripinskio (1809–1892), fotografo Vilhelmino Zacharčiko (1841–1869), lietuvių raštijos puoselėtojo, Žemaitijos bajoro Juozapo Volodzkos, aktoriaus Aleksandro Černio (1909–1983), archeologinių radinių ir meno kūrinių kolekcionieriaus Antano Šutino (1851–1922), komunikacijų inžinieriaus Michalo Landės (1854–1935) ir kitų kapai.
Paminklui sutvarkyti skiriami metai.
Anot KPD pranešimo, 1801 ir 1810 metais įsteigtos Rasų ir Bernardinų kapinės – vertingiausi Vilniaus nekropoliai. Bernardinų kapinės ypač gerai atspindi Vilniaus istoriją ir kultūrą, čia palaidoti žmonės, kurie XIX amžiuje gyveno, kūrė ir dirbo Vilniuje.
Tuo metu Rasų kapinės reprezentuoja visą Lietuvą ir net Europą. „Tai, galima sakyti, visuomenės kultūrinio, politinio gyvenimo elito kapinės. Šis specifinis kultūros paveldo objektas, atspindintis kelių šimtmečių istoriją, svarbus ir kaip turistinės traukos objektas, įdomus ne tik mums, bet ir svečiams iš Europos šalių, ypač kaimyninės Lenkijos“, – teigiama KPD pranešime.
Vilniaus miesto savivaldybė baigia vykdyti dvejus metus trukusį Rasų kapinių tvarkymo projektą, tad šių kapinių būklė, anot paveldosaugininkų, geresnė, daugiau dėmesio šiuo metu reikia Bernardinų kapinėms.