Taip Vyriausybės vadovė ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė šeštadienį priešpiet surengtoje spaudos konferencijoje.
Ministras taip pat nurodė, kad mėnesio pabaigoje Lietuvoje turėtų būti dislokuota jau apie 4 tūkst. kitų NATO šalių karių (šiuo metu yra maždaug 3 tūkst.).
Anot jo, Vokietija ketina atsiųsti papildomų oro gynybos pajėgumų. Papildomo bataliono vėliau laukiama iš JAV. Atsiųsti daugiau karių svarsto ir Nyderlandai.
Nori išvengti papildomų diskusijų
I.Šimonytė pranešė ketinanti kitą savaitę tartis su frakcijų vadovais dėl biudžeto patikslinimo skiriant papildomų lėšų kitiems Krašto apsaugos ministerijos (KAM) įsigijimams, taip pat – Lietuvos energetinei nepriklausomybei stiprinti.
„Suma, apie kurią kalbame šiems metams, – skaičiuojame apie 250 mln. dar papildomai šalia tų, kuriuos Vyriausybė paskyrė jau dabar“, – sakė ji ir patikino, kad, „jei kils papildomas poreikis vėliau, biudžetas bus papildytas“.
Su frakcijų vadovais premjerė žada daryti dar iki ketvirtadienį prasidedant Seimo pavasario sesijai. Bet biudžeto pataisų projekto teikti ji neskubės.
„Nėra didelio skirtumo, ar jis bus pirmą dieną, ar antrą, ar trečią, – sakė I.Šimonytė. – Biudžeto pakeitimai negali būti svarstomi ypatingos skubos nei jokios skubos tvarka. Biudžetas turi konkrečią procedūrą. Pakeitimai bus pateikti kovą ir bus priimti pagal Statuto numatytą procedūrą.
Pirmadienį tikiuosi susitikti su frakcijų seniūnais ir sutarti, kad tai yra klausimas, kuris reikalauja bendro sutarimo. Ir kad mes neatidarinėjame krūvos įvairių kitų derybų prie biudžeto, kurios paprastai būna, kai biudžetas būna rengiamas arba tikslinamas. Nes situacija yra išskirtinė.“
Žada pirkti dronų, amunicijos
Vyriausybė penktadienį jau skyrė per 40 mln. eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje organizuoti.
Papildomi asignavimai iš skolintų lėšų skiriami sąjungininkams siunčiant daugiau karių į Lietuvą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
Daugiau karių į Lietuvą jau atsiuntė Vokietija, JAV, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys.
Pasak A.Anušausko, už šiuos pinigus įvairiose Lietuvos vietose bus įrengtos trys karinės stovyklos.
„Sprendimai dėl priimančiosios šalies paramos infrastruktūros sukūrimui buvo priimti įvairiais lygiais prieš keletą metų, dar 2015-2017 m., – priminė jis. – Turėjo infrastruktūra vystytis, bet sprendimai sprendimais, ne viskas išsivystė iš karto.
Priėmus šiuos sprendimus sąjungininkai, kurie ar pratybų tikslu, ar ilgesniam buvimui atvyks, turės galimybę įsikurti.
Mūsų vystoma infrastruktūra, dideli karinių miestelių projektai bus įgyvendinti po dvejų metų, užtruks šiek tiek laiko.
O ši infrastruktūra bus nuolatinė, iš pradžių nuomojama, paskui įsigyjama.“
Pirkimų, kuriems norima gauti papildomų pinigų, procesas jau pradėtas – renkama informacija, ieškomi partneriai, konkretūs planai tikslinami kalbantis su su NATO agentūromis.
„Dalį esu įvardijęs – koviniai dronai, nes mums reikia kito technologinio lygio. Matome dabartinį karą, dabartinius poreikius.
Amunicjios įsigijimas – visos šalys turi turėti pakankamas atsargas, kai nutrūksta tiekimo grandinės. Mes – tokia šalis, kuri ne viskuo gali apsirūpinti, mums tiesiog reikia turėti daug ką vietoje.“
BNS primena, jog Lietuva yra nutarusi ankstinti ir salvinės ugnies sistemų įsigijimus.
Šiais metais Lietuvos krašto apsaugos sistemos finansavimas siekia kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų ir tai turėtų sudaryti apie 2,05 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau ši suma didės.
Anksčiau Vyriausybė teigė, kad padidinus finansavimą gynybai jis sieks apie 2,5 proc. BVP.
