„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 08 31 /13:31

Krašto apsaugos ministras atskleidė Rusijos karinio tranzito per Lietuvą paslaptį: kas buvo vežama?

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas 15min patvirtino, kad iki šių metų kovo 28 dienos, kai Rusija jau buvo pradėjusi karinę invaziją Ukrainoje, per Lietuvą geležinkeliu buvo vežami Rusijos kariuomenei skirti kuro kroviniai. Kuro tranzitas ministro nurodymu buvo nutrauktas, įvertinus jo nutraukimo pasekmes. Ministras tokių pervežimų nelinkęs vadinti kariniu tranzitu.
Arvydas Anušauskas
Arvydas Anušauskas / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Klausimą iškėlęs R.Lopata žada inicijuoti aiškinimąsi

Rusijos karinio tranzito per Lietuvą problemą iškėlė valdančiosios koalicijos narys, Seimo ateities komiteto pirmininkas, Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Lopata.

Jis savo paskyroje „Facebook“ iškėlė viešus klausimus valstybės vadovams, kodėl Rusijos karinis tranzitas vyko net tuomet, kai Rusija jau buvo pradėjusi karą Ukrainoje. Trečiadienį R.Lopata spaudos konferencijoje pranešė, kad šią informaciją jam patvirtino krašto apsaugos ministras A.Anušauskas.

R.Lopata sakė, kad prieš porą savaičių jis dėl Rusijos karinio tranzito per Lietuvą raštu užklausė krašto apsaugos ministrą A.Anušauską. Atsakymą gavęs prieš kelias dienas.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Raimundas Lopata
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Raimundas Lopata

„Atsakymą surašiau tokį, kokį gavau. Karinis tranzitas vyko iki kovo 28 d. dienos. Kaip jis vyko – negaliu atskleisti, nes tai įslaptinta“, – tikino R.Lopata.

Jis teigė, jog inicijuos aiškinimąsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kodėl tai įslaptinta ir kaip bei kodėl tas karinis tranzitas vyko.

R.Lopata darė prielaidą, jog tai vyko dėl to, jog buvo stengtasi neeskaluoti įtampos su Rusija.

Pasidomėjau, kas buvo vežama. Gavau informaciją, kurios negaliu pasakoti, nes ji slapta.

Savo paskyroje „Facebook“ jis rašė: „Pasidomėjau, kada iš tiesų buvo sustabdytas karinis tranzitas per Lietuvą. Apklausiau kelis savo kolegas, kada, jų nuomone, karinis tranzitas per Lietuvą nebevyko. Visi maždaug pasakė, kad turėjo nevykti nuo maždaug 2014 m.

Krymo aneksija turėjo būti ta raudona linija, kada karinis bendradarbiavimas su Rusija Lietuvai turėjo baigtis. Tuo labiau, kad jo nereguliuoja jokia išskirtinė sutartis, o tėra išskirtinis Lietuvos kompetencijos klausimas.

Ir pasirodo. Paskutinis karinio tranzito traukinys nuvažiavo 2022 metų kovo pabaigoje. Tuo metu, kai rusai žudė ukrainiečius, dar mėnesį per Lietuvą vyko karinis tranzitas į Kaliningradą.

Ir belieka prielaida, kad kažkas Lietuvoje išsigando stabdyti ir pasislėpė už EK nugaros. Taip atsirado tas žymusis išaiškinimas dėl karinio tranzito, kada vienas įtakingas asmuo Lietuvoje džiaugdamasis aiškino, jog tai bus pasiekimas, kuris nutildys visus prieštaraujančius EK gairėms skeptikus.

Pasidomėjau, kas buvo vežama. Gavau informaciją, kurios negaliu pasakoti, nes ji slapta.

Kodėl iki šiol Lietuva nuo savo piliečių slaptina tai, kas svarbu tik Rusijai – Rusijos vežamo karinio krovinio turinį? Kas čia pas mus veikia, kokia nors GRU atstovybė, kuri reaguoja į Rusijos prašymus?

Dar kartą – visiems Prezidentams, Premjerams, ministrams. Kaip atsitiko, kad nuo Krymo aneksijos iki pat šių metų pavasario vyko Rusijos karinis tranzitas? Kaip tai dera su mūsų politika?“, – kelia klausimus R.Lopata.

A.Anušauskas: buvo vežamas tik kuras

Krašto apsaugos ministras A.Anušauskas trečiadienį 15min patvirtino atsakęs Seimo nariui, kad karinis tranzitas vyko tik geležinkeliu ir nuo 2015 m. tik vežant kurą.

„Kadangi ES sankcijų Rusijai klausimo sprendimo priėmimų mechanizmas nebuvo greitas, kovo antroje pusėje sugrįžęs iš Kyjivo nurodžiau įvertinti karinio tranzito nutraukimo pasekmes ir galiausiai – Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centrui neišduoti leidimų kariniam tranzitui (kuris, kaip minėjau, vyko vežant kurą) geležinkeliu per Lietuvos teritoriją. Nuo to laiko, kovo 28 d., jokių vienkartinių leidimų, pagal 1993 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos vyriausybių susitarimą dėl tranzitinių karinių pervežimų, Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centras neišdavė“, – 15min pranešė A.Anušauskas.

„Kiekvienais metais 400–500 cisternų pervažiuodavo. Nesakyčiau, kiek iš jų buvo pilnos, nes judėjimas pirmyn–atgal tuščių cisternų taip pat buvo. Dėl to nepasakysiu, koks ten kiekis konkrečiai“, – žurnalistams trečiadienį vėliau sakė ministras, kurį cituoja BNS.

Ministro teigimu, tarp kuro buvo vežama, pavyzdžiui, ir anglis, kuri galėjo būti naudojama „kokių nors dalinių katilinėms“.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Šengeno erdvės VRM ministrai lankėsi Kenos geležinkelio stotyje
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Šengeno erdvės VRM ministrai lankėsi Kenos geležinkelio stotyje

Ministras patikslino, kad kelių transportu nebuvo vežami jokie Rusijos kariniai kroviniai.

A.Anušauskas pridūrė, kad pagal Lietuvos muitinės duomenis nuo 2014 m. jokie karinės paskirties kroviniai nebuvo pervežti.

Krašto apsaugos ministras patvirtino, kad kuro pervežimas buvo nutrauktas pasikonsultavus su „mūsų strateginiais sąjungininkais“.

„Apibendrinant – supraskite, Vakarų didžiosios valstybės tuo metu atsargiai žiūrėjo į bet kokias tokias iniciatyvas, atsargiau vertino. Bet viskas vis tiek mūsų rankose (...). Tiesiog buvo perduotos gairės – daugiau jokių leidimų“, – sakė A.Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras paneigė R.Lopatos teiginius, jog šie duomenys yra slapti. „Šie duomenys nėra slapti ar ribojami“, – sakė jis.

I.Šimonytė: geležinkelis skirtas tik keleiviams vežti

2022 m. vasario 26 d. premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad per Lietuvą geležinkeliu vykstantis tranzitas iš žemyninės Rusijos į Karaliaučiaus sritį skirtas tik keleiviams vežti.

„Karinio tranzito ir taip vykti negali, tam turi būti naudojami keliai“, – tuomet teigė I.Šimonytė.

Pagal ES ir Rusijos susitarimą, Kaliningrado tranzito programa užtikrina supaprastintą asmenų tranzitą iš Rusijos teritorijos į Karaliaučiaus sritį ir atgal per Lietuvą. Ji veikia nuo 2003 metų liepos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs