Apie vizitą dėl saugumo iš anksto nebuvo skelbta.
Ministras BNS sakė vizito metu norintis susipažinti su Lietuvos karių poreikiais, saugumo situacija Afganistane ir sąjungininkų lūkesčiais dėl šalies indėlio į misiją.
„Žinome NATO svarbą mūsų regionui, bet turime patys įnešti savo indėlį kitur“, – teigė R.Karoblis.
Afganistane šiuo metu yra apie 50 Lietuvos karių.
Maždaug trisdešimt Lietuvos Specialiųjų operacijų pajėgų karių tarnauja pietinėje šalies dalyje esančiame Kandahare. Po trejų metų pertraukos jie į Afganistaną atvyko šiemet balandį.
Afganistane taip pat yra štabo karininkų, karo policininkų, logistų ir oro pajėgų karių.
Šiemet karinė operacija Afganistane Lietuvai kainuos 1,1 mln. eurų, o kitąmet ši suma išaugs iki dviejų milijonų.
Pasak R.Karoblio, tai daugiausiai susiję su tuo, kad Lietuvos karių kontingentas Afganistane Specialiųjų operacijų pajėgomis pasipildė tik įpusėjus šiems metams, o iki tol šalyje tarnavo mažiau lietuvių.
Iš viso NATO misijoje „Tvirta parama“, skirtoje apmokyti Afganistano vietines pajėgas, tarnauja maždaug 16 tūkst. karių iš 39 valstybių.
„Nestabiliai stabilu“
Lietuvos kariai tarnauja Afganistane tvyrant įtemptai saugumo situacijai.
Kariuomenės Gynybos štabo pažymoje rašoma, kad 2018 metais Afganistane žuvo 20 tūkst. abiejų pusių kovotojų ir taikių gyventojų – tai yra kruviniausi metai nuo NATO kovinės operacijos pradžios 2001-aisiais.
Stebėtojai teigia, kad kai kuriuose rajonuose padėtis prastėja, išpuolių dažnėja tose provincijose, kur anksčiau buvo santykinai ramu.
Lenkijos ambasadoriumi Afganistane 2006–2014 metais dirbęs atsargos pulkininkas Piotras Lukasiewiczius sako, kad aukų skaičiai rodo, jog „situacija išlieka nestabiliai stabili“.
„Tai gali skambėti žiauriai ir niūriai, bet aš manau, kad šie aukų skaičiai nieko nereiškia, – sakė buvęs karininkas. – Kiekvienais metais civilių ir Afganistano kariuomenės bei policijos aukų skaičius augo“.
Afganistano saugumo pajėgoms dėl didelio aukų skaičiaus, dezertyravimo ir korupcijos sunkiai sekasi atremti sukilėlių puolimą.
„Vienintelis svarbus klausimas Afganistane – kas laimi? Po beveik 18 metų nuo JAV įsiveržimo mes vis dar negalime to pasakyti“, – kalbėjo P.Lukasiewiczius.
Vienintelis svarbus klausimas Afganistane – kas laimi? Po beveik 18 metų nuo JAV įsiveržimo mes vis dar negalime to pasakyti, – kalbėjo P.Lukasiewiczius.
Talibanas prisiėmė atsakomybę už neseniai įvykusius išpuolius, kai nukritus sraigtasparniui žuvo 25 aukšto rango Afganistano kariškiai. Prieš pusantros savaitės talibai nukovė Kandaharo policijos viršininką ir sužeidė Jungtinių Valstijų generolą, taip pat nužudė NATO karį iš Čekijos.
Didelė dalis pastarųjų mėnesių atakų yra susijusios su Afganistane rugsėjo pabaigoje vykusiais parlamento rinkimais, kurie laikomi svarbia repeticija prieš 2019 metų prezidento rinkimus.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorės Ievos Koreivaitės, šie rinkimai vyks augant nepasitenkinimui prezidentu Ashrafu Ghani, dėjusiu per mažai pastangų suvienyti Afganistano tautas ir gentis.
„Talibai prezidentą A.Ghani mato apskritai kaip atmestiną, bet yra ir daugybė kitų opozicinių grupių, kurios nemato jo kaip organiško vadovo, vienijančio šalį“, – BNS sakė I.Koreivaitė.
Afganistane veikia ir grupuotė „Islamo valstybė“, daugiausiai besitaikanti į civilius šiitus.
Laukia derybos
Suintensyvėjusi Talibano agresija taip pat laikoma šios grupuotės bandymu stiprinti savo derybines pozicijas derybose su JAV, o nuo jų rezultato gali priklausyti, kiek Afganistane dar bus reikalingi lietuviai.
Talibano atstovai pastaraisiais mėnesiais mažiausiai du kartus Katare buvo susitikę su JAV pareigūnais. Vašingtonas neseniai paskyrė patyrusį diplomatą Zalmay Khalilzadą specialiuoju pasiuntiniu Afganistane.
Sukilėlių grupuotė jau seniai tvirtina, jog norėtų derėtis tik su JAV, bet Vašingtonas visada reikalavo, kad procese dalyvautų ir Afganistano valdžia.
Pasak ekspertų, derybos potencialiai vyktų dėl užsienio pajėgų išvedimo, naujų rinkimų, politinių įgaliojimų suteikimo Talibanui, o sukilėliai savo ruožtu galėtų žadėti nesuteikti prieglobsčio įtariamiesiems terorizmu ir padėti mažinti „Islamo valstybės“ įtaką Afganistane.
2001 metais JAV į Afganistaną įsiveržė, kai apkaltino talibus dangstant rugsėjo 11-ąją atakas Amerikoje įvykdžiusius „Al-Qaeda“ kovotojus ir jų lyderį Osamą bin Ladeną.
„Derybose tikriausiai bus siekiama, kad nesusikurtų tokia pati situacija, kaip buvo prieš 2001 metų invaziją. Norima, kad Talibanui stiprėjant, nesusikurtų JAV nesaugi situacija“, – sakė I. Koreivaitė.
Derybose tikriausiai bus siekiama, kad nesusikurtų tokia pati situacija, kaip buvo prieš 2001 metų invaziją. Norima, kad Talibanui stiprėjant, nesusikurtų JAV nesaugi situacija, – sakė I. Koreivaitė.
P.Lukasiewiczius sakė, kad derybos pirmiausia turėtų vykti dėl paliaubų, kurių pasiekti vis nepavyksta.
Pastarasis toks bandymas žlugo rugpjūtį paliaubas paskelbus prezidentui, tačiau talibai pasiūlymą atmetė ir pareiškė, kad taikos Afganistane nebus tol, kol tęsis „užsieniečių okupacija“.
Kada baigsis karas?
NATO pajėgos Afganistane teigia nuo 2015 metų neatliekančios kovinių užduočių, kai pasikeitė Aljanso misijos šioje šalyje pobūdis.
„Daug Aljanso šalių jautė vadinamąjį Afganistano nuovargį, kai tapo nebeįmanoma tęsti karo, neatnešančio jokių pokyčių. Todėl manau, kad misijos pasikeitimas buvo teisingas žingsnis, nes jis leidžia tinkamai vystyti patį Afganistaną“, – teigė P.Lukasiewiczius.
Pasikeitus NATO misijai jos karių skaičius Afganistane nuosekliai mažėjo.
Pasak I.Koreivaitės, tai nuspręsta suvokus, kad nugalėti talibų iki galo vis tiek nepavyks, o galutinė taika įmanoma tik tada, kai šalyje nebus užsieniečių karių.
„Veržiantis į Afganistaną pagrindinė idėja buvo nugalėti terorizmą ir sunaikinti radikalias grupuotes, bet galiausiai buvo sutarta, kad reikia naikinti ne grupuotes, o idėją“, – tvirtino mokslininkė.
Veržiantis į Afganistaną pagrindinė idėja buvo nugalėti terorizmą ir sunaikinti radikalias grupuotes, bet galiausiai buvo sutarta, kad reikia naikinti ne grupuotes, o idėją, – tvirtino mokslininkė.
Tačiau saugumo padėčiai Afganistane prastėjant, JAV ir kitos šalys pernai vėl padidino karių skaičių.
„Kai ISAF ėjo į pabaigą 2014 metais, tuometiniai ambasadoriai kalbėjomės su ISAF vadu generolu Josephu Dunfordu ir klausėme, kiek aukų Afganistano kariuomenėje ir policijoje būtų priimtina“, – prisiminė P.Lukasiewiczius.
„Mes sutarėme, kad tai bus maždaug 5 tūkst. žmonių per metus. (...) Dabar matome pranešimus, kad Afganistano policija ir kariuomenė praranda po 50 žmonių kasdien, o tai sudarytų 12 tūkst. per metus. Tai mums pasako apie dabartinės NATO misijos sąlygas ir aplinkybes“, – teigė ekspertas.
Vis dėlto jis įsitikinęs, kad NATO pajėgų padidėjimas Afganistane tėra laikinas žingsnis.
„Aš manau, kad Donaldas Trumpas laukia savo antros kadencijos, kad pabaigtų šį karą. Tai jam sukurtų taikdario įvaizdį, o be to, jis nuo pat pradžių nepalaikė šito karo“, – sakė buvęs Lenkijos karininkas.
BNS žurnalisto kelionės išlaidas iš dalies padengė Lietuvos Krašto apsaugos ministerija. Pranešimo turiniui tai įtakos neturi.
