Šeštadienį kalbėdamas Kauno karininkų ramovėje surengtoje konferencijoje A. Anušauskas teigė, jog svarbu ne tik didinti kariuomenės kovinę galią, bet ir užtikrinti jos galimybę pasitelkus rezervą per kuo trumpesnį laiką galėtų pereiti prie karo meto struktūros, kad būtų pasirengusi greitai duoti atsaką.
Pasak ministro, Rusijos agresija prieš Ukrainą ir blogėjanti regiono saugumo situacija lemia, kad Lietuva savo gynybai skiria ypatingą dėmesį – vykdoma kariuomenės modernizacija ir stiprinimas, daug dėmesio skiriama ne tik ginklams, kariams, bet ir kariuomenės rezervui.
„Lietuvos kariuomenės kovinė galia auga, esame plėtros etape ir aprūpinimo poreikiai išlieka dideli. Didėjant finansavimui, turime istorinę galimybę užtikrinti tolesnį kokybinį postūmį. Tai matome per visus pjūvius: aprūpinimas, infrastruktūra, personalas. Kariuomenė yra pasirengusi bet kada reaguoti“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas ministras.
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pabrėžė, kad valstybės kovinės galios pagrindas yra Lietuvos kariuomenė, todėl yra labai svarbu užtikrinti jos nuoseklią plėtrą.
„Tačiau užtikrinti valstybės gynybos nėra įmanoma be sąjungininkų ir plataus visuomenės įsitraukimo“, – sakė Ž. Tomkus, pristatydamas pagrindines Lietuvos kariuomenės plėtros kryptis kariuomenės rezervo kontekste. Jis pabrėžė, kad šioje srityje ambicijos negali būti mažinamos.
Anot KAM, konferencijoje diskutuota, kad siekiant, jog aktyvusis kariuomenės rezervas būtų gerai parengtas ir galėtų užduočių imtis nedelsiant, reikia sparčiau didinti karo prievolininkų, kurie turi atnaujinti savo karinius įgūdžius, skaičių.
Pasak prezidento patarėjo Tomo Godliausko, šalies vadovo nuomone, kariuomenės rezervas turi būti integruotas į bendrą valstybės gynybą ir ginkluotąsias pajėgas.
„Tam rezervas turi būti tinkamai parengtas, nuolat apmokomas ir aprūpintas reikiamais resursais. Stiprinant krašto apsaugos sistemą būtina auginti gerai parengtų karo prievolininkų skaičių”, – kalbėjo prezidento patarėjas T. Godliauskas.
Parengtąjį Lietuvos kariuomenės rezervą sudaro visi karinį parengtumą turintys ir aktyvią karinę tarnybą baigę Lietuvos piliečiai iki 60 metų. Kaip nurodo KAM, siekiama, kad iki 2025 metais aktyvųjį rezervą sudarytų 36 tūkst., o parengtasis rezervas priartėtų prie 120 tūkstančių.
Konferencijoje diskutuota apie karo komendantūras. Anot KAM pranešimo, karo padėties atveju komendantai turėtų tapti tiltu, jungiančiu šalies ginkluotąsias pajėgas ir valstybę ginklu galinčius ginti piliečius – rezervo karius, pilietinių organizacijų, tokių kaip Lietuvos šaulių sąjunga, medžiotojų būreliai ar kitų, šaunamąjį ginklą turinčių bei gebančių jį naudoti, asmenų.
Pasak diskusijoje dalyvavusio Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto Eugenijaus Lastausko, Lietuvos kariuomenės vienas iš prioritetų – stiprinti Lietuvoje karo komendantų tinklą.
„Gerai veikiantis karo komendantų institutas puikiai remia ginkluotąsias pajėgas, koordinuoja civilinio sektoriaus paramos veiksmus gynybai bei reikšmingai palengvina tarpusavio dialogą tarp civilinės valdžios ir kariškių vykdant priešo atgrasymą arba krašto gynybą“ – sakė E. Lastauskas.
Paskelbus šalyje karo padėtį, karininkai, kurie paskirti į miesto karo komendanto pareigas, turėtų suformuotų miesto karo komendantūras, kurios administruoja, rūpinasi parama ir yra atsakingos už operacinius veiksmus.
Šios funkcijos patikimos tam tikriems komendantiniams vienetams, kurie turi būti suformuoti iš rezervo karių, šaulių ir kitų koviniams veiksmams tinkamų asmenų. Šiuo metu Lietuvoje yra paskirti šešių miestų ir 54 rajonų karo komendantai.
