Atskira susitikimo sesija bus skirta ES vykdomoms operacijoms ir misijoms, taip pat įvyks Europos gynybos agentūros Valdančiosios tarybos gynybos ministrų sudėtyje posėdis. ES gynybos ministrai pietaus su NATO Generalinio sekretoriaus pavaduotoju M.Geoana, aptars ES ir NATO bendradarbiavimą.
Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (angl. Permanent Structured Cooperation, PESCO) yra ES Lisabonos sutartyje numatytas instrumentas, skirtas gilinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje toms ES valstybėms narėms, kurių kariniai pajėgumai atitinka aukštesnius kriterijus ir kurios tarpusavyje yra susaistytos didesniais įsipareigojimais.
Lietuvos dalyvavimo PESCO prioritetas yra gerinti ES valstybių karinių pajėgų sąveiką ir stiprinti bendradarbiavimą vystant prioritetinius pajėgumus. Iki 2019 m. pradėti ir vykdomi 34 PESCO projektai.
Lietuva didžiausias pastangas skiria PESCO Kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projekto įgyvendinimui ir vadovavimui. Prie šio projekto prisijungė aštuonios ES valstybės narės ir tai yra vienas iš reikšmingiausių pažangą pasiekusių PESCO projektų.
Daugiašales greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandas sudaro 6-8 kibernetinio saugumo specialistai. Sulaukus valstybių, ES institucijų, karinių operacijų ir misijų prašymo, jos galės per 72 valandas reaguoti į kibernetines atakas. Komandos taip pat galės imtis prevencinių veiksmų ir daryti kibernetinio pažeidžiamumo vertinimą. Tokiu būdu tarptautinės kibernetinio greito reagavimo pajėgos leis išvengti valstybių ir institucijų išteklių suvaldant kibernetines grėsmes neefektyvaus naudojimo. 2019 m. budėjimą pradėjo pirmoji šio projekto rėmuose sukurta greito reagavimo komanda.
Karinių pajėgų judėjimo Europoje gerinimo iniciatyva – Lietuvai yra absoliutus prioritetas, nes leis laiku užtikrinti sąjungininkų pajėgų perdislokavimą į Lietuvą ir visą Baltijos jūros regioną. Sklandus sąjungininkų pajėgų judėjimas NATO ir ES teritorijoje yra svarbi atgrasymo ir reagavimo į kylančias grėsmes dalis.
Didžiausią prioritetą Lietuva skiria karinių pajėgų judėjimui būtinos Lietuvos ir regioninės infrastruktūros pritaikymui bei karinio tranzito procedūrų Europoje supaprastinimui ir sinchronizavimui.
