Ministras su Seimo vadovybe parlamente susitiko trečiadienio rytą. Apie šį susitikimą iš anksto skelbta nebuvo, jis surengtas specialiame saugumo reikalavimus atitinkančiame kabinete.
Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius BNS sakė, kad ministras „Seimo valdybai pateikė informaciją apie karines misijas, kurioms reikalingas Seimo mandatas“.
Tiek ministras, tiek Seimo nariai BNS atsisakė komentuoti, kokios misijos aptartos, bet trys apie susitikimą informuoti šaltiniai patvirtino, kad kalbėta ir apie galimą Lietuvos karių siuntimą į Siriją.
Lietuvos valdžios ir kariuomenės atstovai šiuo metu svarsto Jungtinių Valstijų prašymą atsiųsti karių į Siriją dalyvauti operacijoje „Įgimtas ryžtas“ prieš „Islamo valstybės“ grupuotę.
Lietuva yra prisidėjusi prie misijos „Įgimtas ryžtas“ Irake, kur šeši Lietuvos kariniai instruktoriai apmoko Irako kariuomenę.
Daugiausia diskusijų kelia tai, kiek karių siuntimas į Siriją atitiktų tarptautinę teisę, nesant vietos valdžios sutikimo.
Prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS rugsėjo mėnesį sakė, kad teisiniai aspektai turi būti įvertinti priimant sprendimą.
„Tai pernelyg ankstyvas klausimas, turime įvertinti visus aspektus, įvertinti tarptautinės teisės situaciją ir tik tada priimti pasvertą sprendimą“, – interviu BNS rugsėjo 6 dieną sakė prezidentas.
Misijos šalininkai sako, kad Lietuva turi parodyti solidarumą su Jungtinėmis Valstijomis, nes nuo santykių su JAV priklauso Lietuvos nacionalinis saugumas.
Seimas kasmet tvirtina mandatą Lietuvos karių dalyvavimui tarptautinėse operacijose.
Šiuo metu galiojančiame mandate numatyta, kad Lietuva gali siųsti iki 40 karių į JAV vadovaujamos koalicijos operacijas „Įgimtas ryžtas“. Seimo nutarime konkrečios valstybės – nei Irakas, nei Sirija – nėra minimos.
Lietuva šiuo metu dalyvauja vienuolikoje tarptautinių misijų. Nuo kitų metų Valstybės gynimo taryba sutarė prisidėti prie dar vienos – siųsti karių į Hormūzo sąsiaurį padėti užtikrinti laivybos saugumą į Persijos įlankos šalis. Šiai misijai taip pat reikės parlamento pritarimo.