„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 04 27

Krašto apsaugos sistemos įsigijimų efektyvumo vertinimas: vykdomų pirkimų ir sudarytų sutarčių vertė didėjo

Vykdant krašto apsaugos sistemos įsigijimus, itin svarbus yra efektyvus resursų panaudojimas ir skaidrumas, o šiam tikslui Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos savo veiklą vertina pagal trylika esminių rodiklių. Nuo 2018 m. veikianti Gynybos resursų agentūra, atsakinga už ginkluotės projektus, karinių atsargų įsigijimą, krašto apsaugos sistemos centralizuotų pirkimų organizavimą ir vykdymą, skelbia 2021 m. krašto apsaugos sistemos centralizuotų pirkimų efektyvumo ir skaidrumo rodiklių rezultatus, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai.
Pratybos „Barboros atsakas“
Pratybos „Barboros atsakas“ / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Pirkimų sistemos efektyvumą ir skaidrumą nusakantys rodikliai parodo, kaip greitai ir kokybiškai atliekami pirkimai, kaip užtikrinama konkurencija. Augant krašto apsaugos finansavimui, svarbu stebėti, kad įsigijimai būtų vykdomi ypač profesionaliai ir kurtų svarbią pridėtinę vertę Lietuvos kariuomenei. O esant poreikiui – laiku daromos korekcijos ir tobulinamas procesas. Kiekvienas euras, efektyviai išleidžiamas Lietuvos kariuomenės pajėgumams stiprinti, kuria svarbią pridėtinę vertę“, – sako Gynybos resursų agentūros direktorius Sigitas Dzekunskas.

Didėjantis krašto apsaugos sistemos finansavimas lėmė krašto apsaugos sistemos centralizuotai vykdomų pirkimų ir sudarytų sutarčių vertės didėjimą: 2019 m. – 2021 m. laikotarpiu vykdytų pirkimų padaugėjo net 61 proc. (nuo 254 iki 410 pirkimų), o centralizuotai sudaromų sutarčių vertė padidėjo 202 proc. (nuo 267,1 mln. Eur iki 832,7 mln. Eur).

Skelbiamais būdais vykdytų viešųjų pirkimų skaičius (konkurencija) toliau didėja ir 2021 metais siekė 98 proc. Tuo metu atvirai skelbiamų viešųjų pirkimų, kuriuose dalyvavo tik vienas tiekėjas, skaičius išlieka panašus, kaip ir anksčiau – apie 18 proc., ir tai daugiausia yra nedidelės vertės pirkimai. Dažnai tai lemia rinkos aplinkybės, tačiau Gynybos resursų agentūra toliau taiko įvairias priemones, skatindama tiekėjus dalyvauti konkursuose: viešai skelbiami techninių specifikacijų projektai, organizuojamos rinkos konsultacijos, gamintojai ir jų atstovai atskirai kviečiami dalyvauti konkursuose.

Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, 2021 m. pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų ar Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymuose numatytas išimtis sudarytų sutarčių vertė sudaro daugiau nei 50 proc. visų centralizuotų pirkimų sutarčių vertės (2021 m. – 68 proc., 2020 m. – 65 proc., 2019 m. – 54 proc.), nors pagal pirkimų skaičių šie pirkimai sudaro nedidelę visų centralizuotų pirkimų dalį (2021 m. – 15 proc., 2020 m. – 10 proc., 2019 m. – 11 proc.). Tokie rezultatai rodo, kad pirkimų, vykdomų pagal išimtis, nėra daug, tačiau tai yra didelės vertės pirkimai.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių pirkimai buvo vykdomi pagal išimtis yra tos, kad sujungus pirkimus į vieną dėl masto ekonomijos galima tikėtis palankesnių pirkimo sąlygų (pvz.: pristatymo terminų, kainos) arba tarptautinė organizacija jau turi galiojančią reikiamų prekių pirkimo sutartį, todėl prekes galima greitai užsakyti, taip pat, nes prekės perkamos iš kitų valstybių valdymo institucijų.

Iš Lietuvos gamintojų įsigyta (ar sudaryta sutarčių) aprangos, siuvimo paslaugų, karinės atributikos už 19,4 mln. Eur, įvairios lauko įrangos (konteineriai ir kt.) – už 3,5 mln. Eur, maisto produktų – už 5,3 mln. Eur, sauso maisto davinių – už 10 mln. Eur, taip pat amunicija, tam tikra karinė įranga, įvairios paslaugos ir darbai. Apie 70 proc. krašto apsaugos biudžeto lėšų ir toliau lieka Lietuvoje (įskaitant įsigytas prekes ir paslaugas, sumokėtus mokesčius ir išlaikant personalą), o iš užsienio įsigyjama pagrindinė ginkluotė ir karinė įranga.

Tarp pagrindinių 2021 m. vykdytų projektų pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, šarvuoti visureigiai JLTV, savaeigės haubicos „PzH2000“, automatiniai šautuvai G36, 5 t. ir 16 t. sunkvežimiai, navigaciniai radarai laivams, optiniai taikikliai, įvairi amunicija ginkluotės sistemoms (155 mm, 30 mm, minos, 5,56x45 mm, Carl Gustaf 84 mm ir kt.). Modernizuodama kariuomenę ir įsigydama ginkluotę ir techniką Lietuva daugiausiai bendradarbiauja su savo strateginėmis partnerėmis JAV ir Vokietija. Per pastaruosius keletą metų pirkimų iš JAV vertė siekė 0,5 mlrd. eurų, o Vokietijos – beveik 1 mlrd. eurų. Artimiausiu metu planuojama sudaryti sutartis ir pradėti įsigijimų procedūras su kiekviena iš šių šalių dar už daugiau nei 2 mlrd. eurų iki 2027 m.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs