Nemažai triukšmo būta dėl 2006-aisiais vykusių kratų Darbo partijos būstinėje Ankštojoje gatvėje, po kurių prasidėjo bene garsiausia kriminalinė partinė istorija – vadinamosios juodosios buhalterijos byla.
2006 metų gegužės 19 dieną kaukėti pareigūnai iš būstinės pluoštais nešėsi paimtus partijos dokumentus, o sutrikusi dabartinė Darbo partijos pirmininkė Loreta Graužinienė būstinės prieigose žurnalistams klykavo apie politinį susidorojimą ir politinį šantažą.
Paskelbta, kad Darbo partija įtariama juodosios buhaterijos vedimu, neteisėtu finansavimu, įtartinais ryšiais su Rusija.
Tuomet paskelbta, kad Darbo partija įtariama juodosios buhaterijos vedimu, neteisėtu finansavimu, įtartinais ryšiais su Rusija.
Iškart po kratų iš Viktoro Uspaskicho ir kitų „darbiečių“ lūpų liejosi aistringi kaltinimai, kad bylą jiems sukurpė Artūras Paulauskas. Likimo ironija – dabar Seimo narys A.Paulauskas yra tos pačios Darbo partijos vicepirmininkas.
Septynerius metus Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas pernai liepą V.Uspaskichui skyrė 4 metus kalėjimo, V.Vonžutaitei – 3 metus, o V. Gapšiui skyrė 35,7 tūkst. Lt baudą.
Partija kaltinimų išvengė tik dėl to, kad susijungė su faktiškai fiktyvia leiboristų partija – teismas nusprendė šį darinį laikyti nauju juridiniu asmeniu. Šį sprendimą „darbiečiai“ yra apskundę aukštesnės instancijos teismui, kuris jo nagrinėti dar nebaigė.
STT vadovavusiam V.Junokui teko trauktis
Dar vienas korucijos skandalas įsiliepsnojo 2004 metų vasarą. Birželio 23-ąją, likus kelioms dienoms iki Prezidento rinkimų antrojo turo, STT pareigūnai baigiantis darbo dienai užgriuvo pagrindinių šalies politinių partijų būstines reikalaudami šių partijų finansinių dokumentų.
STT tikrino dabar jau neegzistuojančių Liberalų ir centro sąjungos ir Naujosios sąjungos (socialliberalų), Socialdemokratų partijos bei Tėvynės sąjungos buhalterijas.
Baimindamasis galimo sulaikymo į Lenkiją pabėgo tuometis liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas.
Baimindamasis galimo suėmimo į Lenkiją pabėgo tuometis liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas.
Netrukus dalis juodosios buhalterijos įrašų pateko į žiniasklaidą ir skandalas ėmė plėstis, buvo plačiai aptarinėjamos „Rubicon group“ dokumentuose esančios santrumpos AMB arba “A.Kubil. Koncerv.” ir šalia jų parašytos pinigų sumos.
Skandalo aukomis tapo tuometiniai Seimo nariai socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, konservatorius Arvydas Vidžiūnas ir socialliberalas Vytautas Kvietkauskas.
Generalinė prokuratūra paprašė Seimo leisti patraukti šiuos parlamentarus baudžiamojon atsakomybėn, tvirtindama, jog turi pagrindo įtarti juos ėmus nuo 25 tūkst. Lt iki 95 tūkst. Lt dydžio kyšius iš „Rubicon group” už šiai bendrovei palankius sprendimus. Įtarimai dėl papirkinėjimo buvo pareikšti „Rubicon group” vadovui ir valdybos pirmininkui Andriui Janukoniui.
Seimas prokuratūros prašymą atmetė. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o V.Andriukaitis, A.Vidžiūnas ir V.Kvietkauskas atsisakė Seimo nario mandatų.
Tuometis STT vadovas V.Junokas sulaukė daugybės kritikos, todėl jam teko atsistatydinti. Dabartinis Europos Komisijos komisaras V.Andriukaitis anuomet padavė teisėsaugą į teismą ir laimėjo bylą.
