„Kauno „Akropolyje“ tai per savaitę 3–4 pavagia ir tėvams liepia tylėt. Pasikviečia į VSD prie Šilainių „Maximos“, duoda pinigų ir liepia vaidint, kad nieko nebuvo. Ir tyli, nes pinigai geri“, – ironizuoja komentatorius. „Niekas nieko nežino ir nesužinos, nes atsiskaitoma būna „Maximos“ pinigėliais arba „Rimi“ kuponais“, – antrina kitas.
Šiems pritaria trečias, tiesa, nesupratęs pokšto, – nuoširdžiai pasidalija jam siaubą sukėlusia istorija apie Klaipėdos „Akropolyje“ pagrobtą mergaitę, kurią mėginta paversti berniuku ir svaiginti vaistais. Sako, visas „Akropolis“ buvo uždarytas, mergaitė su nedorėliais tualete rasta – mama iki šiol negali atsigauti.
 |
| „Facebook“ tinkle vartotojus gąsdina melagingos žinutės |
Feisbukininkai gąsdina ir gąsdinasi taip, tarsi realybė seniai jau būtų ištirpusi, ir visi gyventume viename ilgame siaubo filme.
Dar anksčiau buvo skleidžiamas gandas, kad Klaipėdos „Akropolyje“ buvo dingusi mergaitė, kuri, pakėlus triukšmą, neva rasta tualete, tik jau nuskusta ir perrengta kaip berniukas.
Panašios žinutės internautus padalija į dvi stovyklas – lengvatikiai šventai tuo tiki ir ragina vienytis – saugotis, slėptis ar gintis. Kritiško mąstymo nepraradę žmonės šaiposi ir skelbia tokias „žinias“ juodojo humoro puslapiuose.
Mėgina rasti gandų skleidėjus
„Prieš porą savaičių kreipėmės į teisėsaugos pareigūnus, informavome apie skleidžiamus gandus ir sieksime, kad jų skleidėjai būtų surasti“, – teigė prekybos centro „Akropolis“ atstovas spaudai Frederikas Jansonas.
Grobiamų vaikų istorija – ne pirmas atvejis, kai „Akropolis“ kenčia nuo pramanų.
„Kreipėmės į teisėsaugos pareigūnus, informavome apie skleidžiamus gandus ir sieksime, kad jų skleidėjai būtų surasti“, – teigė „Akropolio“ prekybos centro atstovas spaudai F.Jansonas.
„Įvairi melaginga informacija, prisidengiant anonimiškumu, interneto erdvėje platinama labai dažnai ir mums tik lieka apgailestauti, kad visuomenė pasiduoda tokioms nepagrįstoms ir piktavališkoms provokacijoms“, – teigė „Akropolio“ atstovas spaudai.
Internautus seka policija
Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis 15min.lt patvirtino, kad nė viename šalyje esančiame „Akropolyje“ neužfiksuotas joks panašus atvejis. Policijos pareigūnas pridūrė, jog internetinė erdvė nuolat stebima policijos: „Internetinę erdvę kriminalinės policijos pareigūnai stebi nuolat. Surinkus pakankamai informacijos apie galimai nusikalstamus veiksmus, nedelsiant sureaguojama. Stebėjime naudojami tam tikri taktiniai manevrai, darbo principas laikomas paslaptyje.“
Svarbiausia – tikrinti
Psichoterapeutas Robertas Petronis neva „Akropolyje“ grobiamų vaikų istoriją apibūdina paprastai: „Vaikai ir neteiktinas elgesys su jais šiuo metu visuomenei yra skausminga tema dėl plačiai ekskaluojamos pedofilijos bylos, kurioje galimai nukentėjusia laikoma Laimutės Stankūnaitės dukra.“
Kaip sako psichoterapeutas, „žinutės apie grobiamus vaikus panašios į naudojimąsi dabartine situacija – žiūrima, kas dedasi visuomenėje, ir raportuojama. Tokie gąsdinimai plinta ne tik socialiniuose tinkluose – pedofilijos tema yra tokia išplitusi, kad žmonių reakcija net nekelia nuostabos“.
Kalbėdamas apie žmonių pasitikėjimą socialiniuose tinkluose pasakojamais gandais R.Petronis sakė, kad gandai paveikia nerimastingas asmenybes: „Kiekvieno žmogaus patiklumas yra skirtingo lygio. Nerimastingą asmenybę paveikia bet kokia gąsdinanti informacija – priverčia susijaudinti, dar labiau nerimauti. Jei informacija turi neapibrėžtumo, nerimastingumas dar labiau išauga, nors tai būdinga toli gražu ne visiems.“
R.Petronis ragina kiekvienos gautos žinutės nepriimti už gryną pinigą ir ją vertinti atsižvelgiant į šaltinius: „Pažinti melagingą informaciją ir atskirti ją nuo tikros galima tik įvertinus šaltinį. Nereikia pasitikėti jokiais įtartinais informacijos šaltiniais, nepaisant to, apie ką toji informacija, net jei ji – medicininė ar socialinė. Juk net informaciją apie išsilavinimą reikia vertinti naujai – diplomai, sertifikatai dažnai pasirodo esantys abejotinos vertės.“
Anot specialisto, vertėtų pamėginti informaciją patikrinti. „Čia taip pat, kaip su „loterijomis“ – jei gauni trumpąją žinutę, kad kažką laimėjai banke, visų pirma, turėtum paskambinti į banką ir paklausti, ar jie tokį lošimą organizuoja.“
