Kraujo donorų visuomet sumažėja vasarą. Žmonės atostogauja, išvyksta svetur ar prie ežerų, jūros Lietuvoje.
Šiemet įtaką daro ir tebesitęsianti pandemija.
Todėl D.Gutauskas kviečia visus, galinčius duoti kraujo, ateiti – šiuo metu per dieną visoje Lietuvoje NKC skyriuose sulaukiama iki 400 donorų, o reikėtų mažiausiai 500.
Mitu direktorius vadina ir sklindančią žinią, kad pasiskiepijus nuo COVID-19 kraujo duoti nebegalėsite.
Kraujo paprastai neimama tik tą pačią dieną, o ir tai labiau dėl psichologinių priežasčių.
Tektų stabdyti dalį planinių operacijų
– Kokią dabar turime situaciją dėl kraujo trūkumo Lietuvoje? Kaip išsiskiria Vilniaus regionas?
– Kraujo trūksta visoje Lietuvoje, o labiausiai – mūsų centrams Vilniuje. Paremia mus skyriai iš Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių, bet iš tikrųjų situacija yra labai negera.
Ypač trūksta I+ ir I-, taip pat II+ grupių kraujo. Su kitomis grupėmis dar susitvarkome, nėra taip jau blogai. Bet situacija yra kritiška.
Vasarą kiekvienais metais, ne tik dėl pandemijos, krenta kraujo surinkimas, kadangi žmonės atostogauja, išvyksta prie ežerų, jūros ir t.t.
Jiems kraujo donorystė pasidaro ne tiek aktuali.
Čia tokia problema, su kuria kraujo centrai yra susigyvenę ir mes paprastai išsprendžiame šituos dalykus.
Bet dabar turime situaciją, kai mano minėtų kraujo grupių donorų atėjo ypač mažai.
Sutelkėme visas pajėgas, skambiname, siunčiame žinutes, informuojame, šitų kraujo grupių donorus stengiamės prisikviesti.
Tikiuosi, padėtis pagerės artimiausiu metu, bet dabar ji yra kritinė.
Šiandien dar nesusisiekiau su Santaros klinikų Kraujo centro vadove, bet antradienį padėtis buvo kritiška.
Mes juos krauju labai remiame, bet ir patys neturime tiek pajėgumų, kad išgelbėtume ir juos.
Kviesčiau visus donorus, ypač I+ ir I – bei II+ grupių, kuo greičiau atvykti į artimiausią kraujo centrą.
Visiškai nesvarbu, ar tai Santaros klinikos, ar Kauno klinikos, ar NKC.
Problema yra bendra visų ir labai pagelbėtų donorai, jeigu jie atrastų laiko ir atvyktų duoti kraujo.
Ir mūsų kolektyvas susitelkė ir šiandieną duos kraujo kiekvienas, kuris tik gali.
– Sakote, kad didžiausias kraujo trūkumas yra Vilniaus regione. Kodėl būtent čia padėtis blogesnė nei likusioje Lietuvos dalyje?
– Ligoninės labai akceleravo planines operacijas, kaip aš suprantu, kadangi mūsų kraujo poreikis padidėjo dvigubai.
Pandemijos metu jau buvome susigyvenę, kad Vilniaus skyrius išduoda apie 100 kraujo komponentų vienetų per dieną. O dabar išduodama beveik 200.
Viena vertus – neatėjo tam tikrų kraujo grupių donorų, tai yra visiškai nepaaiškinama, toks negeras atsitiktinumas.
Kita vertus – labai išaugo kraujo komponentų poreikis.
– Tai turbūt susiję su tuo, kad ligoninės sparčiai atnaujina planines operacijas?
– Taip, tačiau prie planinių operacijų jau anksčiau buvo grįžta, o šiuo metu kažkodėl staiga iškilo tas kraujo komponentų poreikis.
Matyt, taip susiklostė, kad dauguma ligoninių pradėjo planinių operacijų daryti daugiau, neįprastai daug.
Tad donorų ateina mažiau, o kraujo poreikis didesnis.
Katastrofa visiems trims kraujo centrams.
– Kokių pasekmių galime sulaukti, jeigu kraujo donorų nedaugės?
– Aš tokio pesimistinio scenarijaus nenoriu įsivaizduoti, kadangi mūsų donorai yra susitelkę, empatiški žmonės ir jie paprastai atsiliepia į kvietimus.
Bet jeigu niekas neatsilieptų, tuomet ligoninėms tektų sustabdyti dalį planinių operacijų.
Galbūt tai nebūtų tragedija, kadangi operacijos vis dėlto planinės, o ekstrinėms paslaugoms kraujo tikrai užteks, aš tą tikrai galiu pažadėti.
Bet kai kurios operacijos, kurios nebūtinos atlikti šiandien, rytoj ar poryt, gali būti perkeltos keletui dienų į priekį.
Be jokios abejonės, tai nėra labai gerai. Stengsimės, kiek galėsime, kad taip neįvyktų.
Visi trys kraujo centrai susitelksime ir, manau, išspręsime šitą problemą, kuri liečia visą valstybę, ne tik Vilniaus regioną.
Jeigu niekas neatsilieptų, ligoninėms tektų sustabdyti dalį planinių operacijų. Ekstrinėms paslaugoms kraujo tikrai užteks.
Aš labai norėčiau pabrėžti, kad nors problema labiau susidarė Vilniaus regione, bet donorai, atėję į bet kurį mūsų skyrių – Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ar mobiliojoje išvykoje, gelbėja kartu ir Vilniaus regiono pacientą.
Mes esame viena įstaiga, skyriai gelbėja vienas kitą kraujo komponentais, mes nuolat gauname kraujo komponentų iš savo skyrių kituose miestuose.
– Turbūt negalima pamiršti ir to, kad Santaros klinikose gydomi ne tik Vilniaus regiono, bet ir visos Lietuvos pacientai.
– Taip, be to, Santaros klinikos tiekia kraujo komponentus ir keletui kitų ligoninių, kas dar labiau sunkina jų padėtį, jeigu taip nutinka, kad kraujo pritrūksta patiems.
Tai ne Santaros klinikų, ne NKC, o visos valstybės problema.
Pandemijos įtaka
– Kaip COVID-19 pandemija paveikė kraujo donorystę? Ar labai pajutote, kad donorai vengė ateiti, galbūt bijojo rizikuoti?
– Baimės iš pradžių buvo, bet dabar tiek jos nebelikę. Matėme ir šiokį tokį kraujo donorystės augimą.
Bet, taip, ypač prieš metus, kai buvo gilusis karantinas ir tik prasidėjo pandemija, kraujo donorai tikrai buvo labai išsigandę, mes bandėme juos įvairiausiais būdais prisikviesti, aiškinome, kad kraujo centrai nėra ligoninės, čia nesilanko COVID-19 užsikrėtę pacientai.
Be to, dirbome pagal Pasaulio sveikatos organizacijos saugumo reikalavimus.
Dabar to jau nebedarome, bet buvome lyg ir pavežėjimo įmonė – pritaikėme tokią naują paslaugą: donoras galėjo paskambinti į kraujo centrą ir pas jį atvažiuodavo dezinfekuotas automobilis su vairuotoju, donorui suteikdavo visas apsaugos priemones, kurių jis neturėdavo, atveždavo į kraujo centrą, mes paimdavome kraujo ir jį pargabendavome namo.
Dėl pandemijos, karantino donorystės skaičiai yra šiek tiek nukritę, bet buvo nukritę ir planinių operacijų skaičiai, tada krito ir kraujo komponentų poreikis.
Dabar taip nedarome, tik norėjau pateikti pavyzdį, kaip mes visokių inovacijų bandėme sugalvoti, kad donorai nebijotų ateiti.
Ir iš tikrųjų – donorai sugrįžo, ačiū jiems.
Žinoma, dėl pandemijos, karantino donorystės skaičiai yra šiek tiek nukritę, bet buvo nukritę ir planinių operacijų skaičiai, tada krito ir kraujo komponentų poreikis.
Įprastai mes surinkdavome apie 70 tūkst. donacijų per metus, o 2020 metais surinkome per 60 tūkst.
Bet pavyko užtikrinti kraujo komponentų poreikį gydymo įstaigose, nė viena operacija nebuvo atidėta dėl to, kad kas nors negavo kraujo.
Kol kas išlaikėme balansą, bet dabar poreikis, bent Vilniaus regione, išaugo dvigubai, o kraujo donorų nepadaugėjo.
– O ar sulaukiate ne tik nuolatinių kraujo donorų, tačiau ir naujų, galbūt išgirdusių kvietimą?
– Taip, pirmakarčių donorų skaičius nuolat auga, aš tuo labai džiaugiuosi.
Mes nuolat stengiamės populiarinti donorystės idėją.
Juk tai neužima daug laiko, neskauda, žmogui pačiam nereikia įdėti kažkokių ypatingų paslaugų, o jo padarytas darbas yra didžiulis – idealiu atveju vienas kraujo paaukojimas gali išgelbėti net tris gyvybes.
– Ką reikia žinoti ir kaip pasiruošti žmogui, kuris pirmą kartą ateina duoti kraujo?
– Ruoštis ypatingai nereikėtų, tačiau būtina atsinešti asmens dokumentą, reikėtų būti pavalgius, atsigėrus skysčių, neateiti alkanam ar ištroškusiam. Žinoma, mes irgi duodame vandens, sulčių.
Taip pat – nesirgti infekcinėmis ligomis, nebūti blogos savijautos, nekarščiuoti.
Visa kita patikrina patyrę mūsų medikai, mes turime priėjimą prie sveikatos aprašų.
Laukiami ir persirgę COVID-19
– Socialiniuose tinkluose turime dabar daugybę netikrų naujienų, melagienų. Tarp jų ne taip retai pasitaiko žinia ir apie tai, kad pasiskiepijus nuo COVID-19 negalima duoti kraujo. Ar išties šie du dalykai – vakcinacija ir kraujo donorystė – taip susiję?
– Tai yra mitas. Nėra kokių nors patvirtintų mokslinių duomenų, mes tiesiog po kraujo donorystės rekomenduojame vakcinuotis kitą dieną ir po vakcinacijos kraują imame kitą dieną.
Tą pačią dieną mes to vengiame, tiesiog dviejų tokių, kad ir lengvų, intervencijų per dieną nenorime daryti ir vienai dienai atidedame.
– Ar laukiami kraujo donorai, kurie jau persirgo COVID-19?
– Persirgusieji yra laukiami visuose mūsų skyriuose.
Mes esame labai dėkingi, jeigu jie ateina ir padovanoja imuninę plazmą.
Mes nerenkame plazmos atskirai, kaip tą daro Santaros klinikos, mes renkame visos apimties kraują ir iš jo išskiriame kraujo komponentus, tarp jų ir imuninę plazmą, kurią tiekiame ligoninėms, kai mūsų to paprašo, COVID-19 pacientų gydymui.
Tai svarbus dalykas, nors kiek ir pats susiduriu, imuninės plazmos panaudojimas nėra toks platus ir reikšmingas, kaip buvo iš pradžių manoma.
Bet tai labai reikalingas produktas ir esame labai dėkingi donorams, kurie neužmiršta ateiti būtent dėl imuninės plazmos aukojimo.
– Kiek per dieną sulaukiate savo kraujo centruose kraujo donoro ir kiek realiai reikėtų, kad patenkintumėte dabar esantį poreikį?
– Tie skaičiai būna įvairūs.
Norint užtikrinti Vilniaus poreikį, mums užtektų 200 kraujo donorų per dieną, dabar sulaukiame apie 100–150.
Bet mus paremia kiti skyriai.
Lietuvos mastu per dieną reikėtų apie 500 kraujo donorų pagal dabartinį poreikį, dar daugiau gali reikėti, jeigu poreikis išliks toks didelis.
O mes sulaukiame mažiau nei 400 kraujo donorų per dieną.
