Kaip portale wyborcza.pl rašo Jacekas Kubiakas, biologijos profesorius, dirbantis Prancūzijos Nacionaliniame mokslinių tyrimų centro ir Reno universiteto bendrame institute, moksliniame žurnale „Frontiers in Microbiology“ prancūzų mokslininkų komanda, vadovaujama prof. Jacqueso Le Pendu iš Nanto universiteto, aprašo tyrimų, patvirtinančių 0 kraujo grupės apsauginį poveikį nuo SARS-CoV-2 infekcijos, rezultatus. Tyrimai vykdyti beveik dvejus metus.
Kraujo grupės yra keturios: A, B, AB ir 0. Kraujo grupė priklauso nuo to, kokių antigenų yra ant raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) ir kokių antikūnų yra serume. Kraujo serume yra antikūnų antigenams, kurių nėra ant raudonųjų kraujo kūnelių.
-
Prie brangių tyrimų ir pas gydytojus – nematytos eilės, mirčių skaičių išaugino ne tik COVID-19
-
Kodėl buvimas nėščia ir nevakcinuota yra rizikingas derinys COVID-19 akivaizdoje?
-
Statistikos analitikai: ar mirties priežastis bus „nuo COVID“, priklauso ir nuo gydymo įstaigos
-
Koronavirusas Lietuvoje: 9844 nauji susirgimai, 9 žmonės mirė
A grupės kraujyje yra raudonųjų kraujo kūnelių su A antigenais ir serumo, kuriame yra anti-B antikūnų. B grupės kraujyje yra eritrocitų su B antigenais, o serume yra anti-A antikūnų. AB grupės kraujyje eritrocitai turi A ir B antigenus, o serume nėra antikūnų, nukreiptų prieš kurį nors iš šių antigenų. 0 grupės kraujas neturi A ir B antigenų ant raudonųjų kraujo kūnelių, o jo serume yra ir anti-A, ir anti-B antikūnų.
Daugiausia yra žmonių, kurie turi A ir 0 kraujo grupes.
SARS-CoV-2 labiausiai dauginasi kvėpavimo takuose, o ne kraujo ląstelėse. Tačiau ir jų paviršiuje yra kraujo grupės antigenų, nors mažiau nei ant eritrocitų. Pavyzdžiui, 0 kraujo grupės žmonių kvėpavimo takų epitelio ląstelės paviršiuje neturi kraujo grupių antigenų.
0 kraujo grupės apsauginio poveikio nuo SARS-CoV-2 infekcijos stebėjimą apsunkina netolygus skirtingų kraujo grupių žmonių procentinis pasiskirstymas atskirose populiacijose. Tarkim, Prancūzijoje labiausiai paplitusios A (44 proc.) ir 0 (42 proc.) grupės. Daug rečiau pasitaiko B (10 proc.) ir AB (4 proc.) kraujo grupės. Tiriant visą populiaciją būtina atsižvelgti į šiuos skirtumus.
Tačiau prancūzų mokslininkai ėmėsi vienos gudrybės, kuri leido jiems nepaisyti šios sudėtingos schemos. Jie tyrė tik porų, gyvenančių kartu ir turinčių skirtingas kraujo grupes, jautrumą koronaviruso infekcijai.
Taip jie apėjo nevienodą atskirų kraujo grupių pasiskirstymą visoje populiacijoje. Daugeliu atvejų jie žinojo, kuris iš partnerių užsikrėtė pirmasis, todėl galėjo pakankamai tiksliai nustatyti viruso kryptį.
Tyrimo rezultatai patvirtino padidėjusį žmonių, kurių kraujo grupė yra ne 0, jautrumą partnerio koronavirusinei infekcijai. Tačiau žmonės, kurių kraujo grupė yra 0, turėjo didesnį atsparumą infekcijai, nei turintys A, B ar AB kraujo grupes.
Skirtingos kraujo grupės – pliusas
Panaudoję savo tyrimo rezultatus ir kitus turimus duomenis matematinei analizei, mokslininkai sako apskaičiavę, kad Prancūzijoje 34 proc. visų porų turi skirtingas kraujo grupes. Tuo remiantis darytina išvada, kad COVID-19 perdavimo rizika tokioms prancūzų poroms yra 41 proc. mažesnė, nei porose, kuriose partneriai turi tą pačią kraujo grupę.
Iš to daroma kita išvada, kad mažiausiai 14 proc. COVID-19 perdavimo atvejų visos populiacijos lygiu neįvyko vien dėl to, kad partnerių kraujo grupės skyrėsi.
Žinoma, šie skaičiai yra tik hipotetiniai ir kiek išpūsti, palyginti su realia situacija, nes itin sunku įvertinti, kiek užsikrečiama porose, o ne nuo darbe ar mieste sutiktų žmonių.
Saugotis privalu
Ar tai reiškia, kad 0 kraujo grupės turėtojai neprivalo laikytis su COVID-19 pandemija susijusių ribojimų ir apsaugos priemonių?
Mokslininkai įspėja – tikrai ne. Kraujo grupė yra tik vienas iš požymių, liudijančių apie žmogaus fiziologinę būklę. Pavyzdžiui, 75 metų diabetu sergančiam 0 kraujo grupę turinčiam senjorui vis tiek kyla didelė rizika užsikrėsti.
Antra, svarbu ir tai, kad kraujo grupės pasiskirsčiusios netolygiai. Pavyzdžiui, žmogus, turintis A kraujo grupę, yra apsaugotas tik iš dalies, jei viruso donoras turi B arba AB kraujo grupę. Tačiau reikia atsiminti, kad tik 14 proc. prancūzų turi B arba AB grupę.
Pavyzdžiui, 75 metų diabetu sergančiam 0 kraujo grupę turinčiam senjorui vis tiek kyla didelė rizika užsikrėsti.
Kita vertus, 0 kraujo grupę turinčių žmonių yra 42 proc. Taigi apsauginis poveikis gali būti naudingas kiekvienam, tačiau jo tikimybė didesnė žmonėms, turintiems 0 kraujo grupę, nei tiems, kurių grupė yra A. Svarbu nepamiršti, kad grėsmė kyla visiems, tik tiek, kad kraujo grupė koreguoja užsikrėtimo tikimybės lygį.
Dar vienas dalykas – šis tyrimas apėmė užsikrėtimo atvejus porose, o užsikrėsti koronavirusu galima ne tik nuo kartu gyvenančių žmonių, bet ir, tarkim, vakarėlyje, kur gali sutikti žmogų, kurio kraujo grupė tokia pati kaip tavo.
Be to, apsauginiu kraujo grupės poveikiu nereikėtų per daug tikėti dėl to, kad visi tyrimai atlikti dar iki įsigalint delta ir omikron atmainoms. Ypač apie pastarąją duomenų yra mažai. Kadangi ši atmaina itin greitai plinta, tikėtina, jog kraujo grupės apsauga tėra minimali arba iš viso jos nėra.
Prancūzų tyrėjai taip pat pastebi, kad esama duomenų, jog 0 kraujo grupė saugo ir nuo sunkios COVID-19 ligos eigos bei komplikacijų. Tačiau ši apsauga minimali ir tai dažniau priklauso nuo kitų paciento organizmo savybių.
