Buvęs Sakartvelo parlamento Gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas, opozicijos veikėjas G.Targamadzė mano, kad V.Putino karą Ukrainoje ir kitus agresyvius veiksmus kaimyninių šalių atžvilgiu lemia imperinės ambicijos.
Esą jis savo beprotystėje mėgina atkurti imperiją.
Nuo karo pradžios į Sakartvelą atvyko nemažai Rusijos režimui nepritariančių šios šalies piliečių.
„Žmonių niekas neveja, bet, tarkime, kai kur bankuose juos atsisako aptarnauti. Aš manau, kad tai normalu šalyje, kuri visai neseniai kariavo su Rusija. Nejaugi dabar iškėstomis rankomis juos visus priimti?
Darsyk sakau, kad nieko neveja, bet konfliktų pasitaiko. Ir požiūris yra, sakykime, šaltas“, – interviu 15min pasakojo G.Targamadzė.
V.Putinas kalba kaip vagis
– Trečias mėnuo Ukrainoje vyksta karas. Jūsų nuomone, kodėl Kremlius pradėjo tokį plataus masto konfliktą? Kokie V.Putino tikslai?
– Tai, kad bus karas, žinojome nuo 2004 metų, kai M.Saakašvilis pirmą ir vienintelį kartą susitiko su V.Putinu.
Jis vienu sakiniu išdavė visą savo planą. V.Putinas pasakė, kad su jumis susitvarkysime greitai, Ukraina – ne valstybė, bet teritorija, o Baltijos šalių 5-asis NATO straipsnis neišgelbės.
Nuo to laiko jis ir juda pagal šitą schemą. Dėl to mes ne tik numanėme, kad Ukrainoje bus karas, bet po karo Sakartvele buvome tuo tikri.
2008 metais Sakartvelui pavyko išgelbėti šalį, nes nebuvo pakeista valdžia, ko tada siekė V.Putinas.
Tąsyk Vakarai mums išreiškė paramą. Pirmiausia JAV – prezidentas George'as W.Bushas savo pareiškimu iš principo sustabdė šiuos Rusijos planus.
Jeigu būtume sulaukę daugiau pagalbos, pavyzdžiui, ginkluote (tuo metu mums jos tiekimo kanalai buvo visiškai uždaryti. Ne tai, kad vakarietiškų, net sovietinių ginklų niekur negalėjome gauti), kam priešinosi mūsų sąjungininkai, manau, gal ir nebūtų viskas priėję iki Ukrainos.
Aišku, dabar sunku pasakyti. Taip, Sakartvelo karo mastas buvo mažesnis, bet jeigu tada būtų visiškai įsisąmoninta, kas vyksta, iki Ukrainos viskas galėjo ir neprieiti.
Tačiau tada Vakarai nusprendė, kad su V.Putinu toliau galima bendrauti it nieko nebūtų atsitikę.
– Kaip manote, kodėl 2008 metais V.Putinas Sakartvele nėjo toliau, sustojo Pietų Osetijoje ir Abchazijoje – šis bemaž penktadalis jūsų šalies teritorijos de facto kontroliuojama Rusijos.
– Manau, kad tada V.Putinas buvo prasčiau pasirengęs panašiems dalykams.
Galima tiesiai pasakyti: tada jis buvo mažiau išprotėjęs, blaiviau vertino situaciją pasaulyje ir nenorėjo sulaukti tokių sankcijų, kaip dabar.
Taip pat turbūt ir mastas – galbūt jis nusprendė, kad dėl Sakartvelo neverta iki galo gadinti santykių su visu pasauliu.
Be to, V.Putinas matė, kad viską gali baigti taip ir daug kur nesugadinti santykių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priminė visiems NATO viršūnių susitikimą Bukarešte.
Tai buvo kertinis momentas – viena vertus, mums pasakė, kad mūsų šalys būtinai taps NATO dalimi, kita vertus, kartu pasakė, jog kol kas nieko mums nesuteikia.
Kaip ir pamojavo raudona skarele, o tam, kad palaikytų, nieko nepadarė. Lyderiai, kurie tada priėmė sprendimus, švelniai tariant, suklydo.
– Kas lemia tokį V.Putino elgesį: imperinės ambicijos, dar kažkas?
– Vienareikšmiškai imperinės ambicijos. Visiškai aišku, kad jis savo beprotystėje mėgina atkurti imperiją.
V.Putinas turi aiškų supratimą, ko jis nori pasiekti – ką jau sakiau: Ukraina, Sakartvelas – visos posovietinės valstybės, plius Baltijos šalys. Tai – jo supratimu, minimumas norint atkurti imperiją.
Manau, kad V.Putinas nelabai aiškiai suprato situaciją, kai pradėjo karą Ukrainoje. Jis manė, kad Kyjivą galima paimti per keturias ar penkias dienas.
Tačiau viską parodė Rusijos kariuomenės nuostoliai. Pirmosiomis karo dienomis jie neteko savo kariuomenės elito.
Dabar, mano nuomone, kariauja su tuo, ko vadinti kariuomene negalima.
– Kaip manote, ar V.Putinas blaiviai mąstantis žmogus? Koks įspūdis liko po to jūsų minėto susitikimo?
– Aš jame nedalyvavau, bet aš daug apie tai klausiau.
Man buvo įdomu, kaip jis kalba: kaip KGB žmogus ar kaip vagis? Pasirodė, kad kaip vagis. „Užvažiuoja“, atsitraukia.
Dalykas tas, kad visa jo komanda iš tiesų net ne vagys, o kažkokie benamiai, augę Piterio kanalizacijoje, kuriems viskas nukrito iš dangaus.
Dėl to manau, kad V.Putinas turės rimtų problemų su savo aplinkos žmonėmis. Iš principo jie – pacanai.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kalba tokiais terminais: pacanas pasakė, pacanas padarė.
Tai juk ne kažkokia idėjinė grupė, o susiję kitokiais ryšiais, pavyzdžiui, per dziudo komandą ir taip toliau, kuriems pakliuvo tokia galimybė.
Jie susitarė, kad dabar paimsime visus pinigus iš Rusijos ir gyvensime kaip milijardieriai Europoje, Amerikoje.
Svarbiausia, kad jiems pavyko. Dabar matome, kiek ir kokio oligarchų turto konfiskuoja. Tai nesuvokiami pinigai ir turtai.
Pirmiausia pavyko, o dabar atsitiko taip, kad dėl kažkokio V.Putino psichinio sutrikimo jiems pagadino tokį gyvenimą.
Pažiūrėkite, ką jie turi daryti. Jų vaikai turi mokytis kažkur Saratove, o jie turi į Kislovodską vykti ilsėtis. Dėl to manau, kad šie žmonės turi klausimų V.Putinui.
Tikiuosi, kad žmonės jį galiausiai nužudys, nes jis jiems sugadino gyvenimą. Jie tai gali, jeigu susikoncentruos.
„Deja, visa šalis tokia“
– Šiuo metu daug kalbama ir apie Rusijos visuomenę. Net ir Lietuvoje, kur tradiciškai kritiškai ir su įdėmesniu žvilgsniu žvelgiama į tai, kas vyksta, nustebino palaikymas karui.
– Manęs nenustebino. Net kai artimiausiems draugams bandydavau paaiškinti, kad ten štai tokia šalis, štai tokie žmonės, jie sakydavo, jog per daug sutirštinu. Dabar jau visi kalba, kad tai tiesa.
Iš Rusijos išvažiavo kai kurie inteligentai, artistai. O žmonės ten bukinami pastovaus aštrinimo per jų televizijas, agitacijos. Tačiau negalima taip atbukinti žmonių, jeigu jie tam nepasiduoda. Tai, deja, jų viduje.
Iš šio karo, iš perimtų telefoninių karių pokalbių su šeimomis matome, su kuo turime reikalą.
Aš manau, kad ši šalis ne tik necivilizuota, bet ir nežmogiška. Žmonės nesugalvotų to, ką jie daro. Tai kažkas nesuvokiama. Ir, deja, visa šalis tokia.
Aš manau, kad galiausiai pasaulis atsipūs tik tada, kai šios šalies daugiau nebebus. Tik jai sugriuvus gali įsigalėti tiesa bei ilgalaikė taika.
Deja, iki šiol pasaulis tenkindavosi tuo, kad kažkokiam laikui pavykdavo pasiekti taiką.
Labai tikiuosi, kad dabar atėjo tas laikas, kai visi suprato, jog reikia vienąsyk įsitempti, nors bus sunku, ir pabaigti visa tai. Tada galbūt bus ilgalaikė taika, bent jau keliems šimtams metų.
V.Putiną pribaigti neužteks. Nors su V.Putino pabaiga, tikiu, ši šalis taip pat žlugs.