H.Kissingeris žurnale „Spectator“ teigia neatsisakantis savo pasiūlymų, kad Rusija pasitrauktų iš naujausiai užgrobtų žemių, bet ne iš Krymo – dėl jo „galėtų būti deramasi po paliaubų“.
Ir netrukus jis priduria: „Jei prieškarinės Ukrainos ir Rusijos skiriamosios linijos nepavyktų pasiekti nei kovojant, nei derantis, būtų galima pasinaudoti apsisprendimo principu. Tarptautiniu mastu prižiūrimi referendumai dėl apsisprendimo galėtų būti taikomi labiausiai ginčytinoms teritorijoms, kurios per šimtmečius ne kartą perėjo iš rankų į rankas“.
„Taikos proceso tikslas būtų dvejopas: patvirtinti Ukrainos laisvę ir nustatyti naują tarptautinę struktūrą, ypač Vidurio ir Rytų Europoje. Galiausiai tokioje santvarkoje turėtų atsirasti vietos ir Rusijai“, – teigė H.Kissingeris, kuriam dabar yra 99 metai.
Jis teigė nesutinkantis su tais, kurie tikisi, kad Rusija dėl karo taptų bejėgė.
H.Kissingeris: taikos ir tvarkos siekį sudaro du komponentai, kurie kartais laikomi prieštaringais: saugumo elementų siekis ir susitaikymo veiksmų reikalavimas.
„Nepaisant jos polinkio į smurtą, Rusija daugiau nei pusę tūkstantmečio įnešė lemiamą indėlį į pasaulinę pusiausvyrą ir jėgų balansą. Jos istorinis vaidmuo neturėtų būti sumenkintas. Rusijos karinės nesėkmės nepanaikino jos pasaulinės branduolinės galios, leidžiančios jai grasinti eskalavimu Ukrainoje“, – rašo jis.
„Net jei šis pajėgumas sumažėtų, Rusijos išardymas arba jos strateginės politikos gebėjimų sunaikinimas galėtų jos teritoriją, apimančią 11 laiko zonų, paversti ginčytinu vakuumu. Jos konkuruojančios visuomenės gali nuspręsti ginčus spręsti smurtu. Kitos šalys gali siekti išplėsti savo pretenzijas jėga. Visus šiuos pavojus dar labiau padidintų tūkstančiai branduolinių ginklų, dėl kurių Rusija yra viena iš dviejų didžiausių pasaulio branduolinių galybių“, – teigė jis.
„Taikos ir tvarkos siekį sudaro du komponentai, kurie kartais laikomi prieštaringais: saugumo elementų siekis ir susitaikymo veiksmų reikalavimas. Jei nesugebėsime pasiekti abiejų, negalėsime pasiekti nė vieno iš jų. Diplomatijos kelias gali atrodyti sudėtingas ir varginantis. Tačiau siekiant pažangos reikia ir vizijos, ir drąsos leistis į kelionę“, - teigė jis.
H.Kissingeris dirbo JAV valstybės sekretoriumi ir patarėju nacionalinio saugumo klausimais Richardo Nixono ir Geraldo Fordo prezidentų administracijose.
Už savo veiksmus derantis dėl paliaubų Vietname H.Kissingeris prieštaringomis aplinkybėmis 1973 metais gavo Nobelio taikos premiją.
Agresiją ir karo nusikaltimus Ukrainoje tęsiantis Kremlius teigiamai įvertino jo naujausią pareiškimą.
„H.Kissingerio talentas, patirtis ir žinios visada yra svarbūs, ypač tokiose aštriose situacijose. Su dideliu susidomėjimu susipažinsime su šia medžiaga“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
