Aistringai į gyvosios istorijos klubą „Pilsots“, atkuriantį kuršių gyvenimą, įstojęs D.Petkevičius sumąstė, kad klubui, kur gausu kovotojų, audėjų, kalvių, aludarių, reikia ir laivo. „Kaip kuršiai be laivo?“ – retoriškai klausė 36-erių vyras.
Laisvalaikis – prie laivo
Iš Kretingos rajono kilęs, bet gyvenimo nublokštas į Kėdainius, D.Petkevičius jau kelerius metus dirba šalia Kartenos esančiuose Budriuose, brolio įkurtoje trinkelių įmonėje.
Nagingas vyras sumanė susikonstruoti laivą. Tačiau pirmus bandymus sukritikavo Islandijoje gyvenantis ir jachtas statantis bičiulis.
„Jis man davė gerų patarimų. Valtelės nebestačiau, ėmiau iš karto statyti rimtesnį laivą“, – pasakojo D.Petkevičius. Per pusę metų pasistatė 5,5 metrų ilgio, dviejų irklų laivą. Galuose jį papuošė drakono galva ir uodega, raudonos burės. Pavadino jį Greta. Su šiuo laivu entuziastas dalyvavo šių metų Jūros šventėje. Ten ir susipažino su kuršių gyvenimą rekonstruojančio klubo „Pilsots“ nariais.
„Vasarą su savo laivu teko plaukioti ir po Kuršių marias. Ta ramybė mane užbūrė. Pamaniau, o jei laivas būtų didesnis – plaukioti būtų kur kas maloniau“, – svarstė pašnekovas.
Mažasis laivelis pasirodė nesąs tinkamas plaukiojimams po Kuršių marias – jis tiesiog buvo per mažas, vėjo blaškomas. Dabar raudonomis burėmis papuoštas laivas puošia vieną tvenkinį Kartenoje.
Tikisi spėti kitą vasarą
D.Petkevičiaus brolis, jau stebėjęs, kaip jo įmonėje statomas laivas, naujus užmojus tik pasveikino.
Dabar Budriuose statomas laivas – kur kas didesnis. Jo ilgis bus per 13 metrų, 3,5 metrų pločio, 14 irklų.
„Kuršių laivų pavyzdžių nėra išlikę. Statau jį panašų į tokius, kokius turėjo vikingai. Žinoma, aš jo nepuošiu drakonu, o kuršiškais motyvais – gyvatėlėm, žalčiukais“, – aiškino laivadirbys. Neturi jis ir brėžinių – viską daro pats eksperimentuodamas.
Laivas statomas iš pušies medienos. Lentas, kad šios nelūžtų lenkiamos, garina. D.Petkevičius pats pasigamino pušies deguto laivo lentoms impregnuoti. Naudoja natūralias medžiagas – pakulas, lininius siūlus – sandarumui užtikrinti. „Galvojau apie beržų degutą, bet labai ilgai tenka virti. Todėl pasirinkau kitą būdą“, – pasakojo D.Petkevičius.
Vietoje balasto jis naudos akmenis.
Kitąmet planuojama laivą nuleisti į vandenį. Viliamasi, kad šis laivas gali tapti pramoginiu – juo būtų galima plaukioti į Nidą, po Kuršių marias.
„Kiek jis kainuotų? Dar nežinau, kiek kainuos šitas, tačiau Norvegijoje, kur statomi autentiški vikingų laivai ir naudojamos ąžuolinės lentos ir autentiškos kniedės, tokie laivai kainuoja apie pusę milijono eurų“, – pasakojo pašnekovas.
Laivui irkluoti gali pritrūkti rankų
Šiuo metu „Pilsots“ klubas vienija apie dvidešimt narių. Juokaujama, kad laivui irkluoti gali tekti kviestis kitų klubų narius.
„Mūsų klubas rekonstruoja senovės kuršių gyvenimą. Tad reikia išplaukti į vandenis. Čia statomas vikingų-kuršių epochos laivas. Mūsų kultūros buvo panašios, nes kuršiai su vikingais daug prekiavo, kai kas persipynė.
Šis laivas yra kiek sumažinta vikingų laivo versija. Vikingų laivai buvo kur kas didesni nei 20 metrų ilgio. Tačiau tokius pastatyti yra gana sudėtinga. Vikingai kaip balastą taip pat naudojo akmenis. Tada laivas stabiliai stovėjo vandenyje, tačiau pagrindinis jų priešas buvo pakrančių uolos, nelygumai. Atsitrenkę į juos laivai garmėdavo į dugną“, – aiškino klubui priklausantis Ričardas Pocius.
Anot jo, klubo veiklai labai pravers naujasis laivas – bus galima paplukdyti turistus, dalyvauti šventėse.
Autentišką alų verdantis klubo narys teigė, kad pradėjus domėtis kuršiškomis tradicijomis tai tampa gyvenimu būdu. „Mes kartu švenčiame kalendorines šventes, aktyviai jose dalyvaujame. Nariais yra įvairių profesijų žmonės – nuo amatininkų iki žurnalistų“, – pasakojo klubo senbuvis R.Pocius.