Buldozeriai atriedėjo tik po teismo sprendimo
Nuo žemės paviršiaus šluojamas priestatas Kretingos muziejininkams buvo tapęs tikra rakštimi. Į trijų aukštų pastatą pasakiško grožio vietoje su vaizdu į parką buvo nusitaikę verslininkai. Jie iš valstybinės kolegijos išsinuomojo dar sovietmečiu iškilusį statinį ir ketino ten įrengti medicinos paslaugų centrą.
Tik per plauką priestatas neįtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą, kuris būtų sudaužęs bet kokias paveldosaugininkų viltis atsikratyti rūmų ansamblį darkančio priestato. Galiausiai Aukščiausiasis teismas nutarė, kad verslininkų pretenzijos dėl sužlugdytų planų dvaro kaimynystėje įkurti medicinos centrą yra nepagrįstos ir juos masinantį pastatą galima nugriauti.
Pusryčiaus kaip prancūzai
„Ir patiems sunku patikėti, kad pagaliau priestatas griūva. Dabar tiesiai iš rūmų atsivers unikalus vaizdas į parką, jo paminklinius ąžuolus ir tvenkinius. Visas susidėlios į savo vietas“, – džiaugsmo neslėpė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapickienė.
Nugriovus priestatą, šiaurrytinėje rūmų pusėje planuojama atstatyti medinę verandą, iš kurios ir bus galima grožėtis parko landšaftu. O ilgainiui iš verandos turėtų pasklisti ir orkestro muzika.
„Svajojame, kad orkestro muzika į parką rytais viliotų kretingiškius. Turime viziją, kad gyventojai priprastų šiltuoju metų laiku pusryčiauti tiesiog parke ant žolės, klausydami orkestro muzikos – kaip kokie prancūzai“, – planais dalinosi Kretingos muziejaus direktorė.
Į rūmų kaimynystę taikėsi verslininkai
Prie rytinio rūmų sparno prisišliejęs baltų silikatinių plytų priestatas išdygo prieš 43 metus. Kurį laiką jame buvo įsikūręs Žemės ūkio technikumas. Šaliai atgavus nepriklausomybę, Švietimo ir mokslo ministerija statinį patikėjimo teise perleido Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijai.
Švietimo įstaigai visų pastato patalpų buvo per daug, tad dalis buvo išnuomota verslininkams. O jie nieku gyvu nenorėjo iš rankų paleisti gardaus kąsnelio – pastato prestižinėje Kretingos vietoje.
Planuota realizuoti iš griaunamo statinio likusias statybines medžiagas ir taip sumažinti griovimo kaštus, tačiau priestato griuvenos pasirodė menkavertės.
Net ir pastatui tapus Kretingos rajono savivaldybės nuosavybe, verslininkai nesiteikė iš jo išsikraustyti, o jiems nepalankius sprendimus skundė teismams. Vis dėlto, Aukščiausiojo teismo svarstyklės nusviro istorinio paveldo sergėtojų naudai – priestato sienos jau byra į šipulius.
„Rangovai įsipareigojo statinį nugriauti ir visą statybinį laužą išvežti per tris mėnesius. Tai savivaldybei kainuos 80 tūkst. eurų. Suma didelė. Tikėjomės, kad kaštus pavyks sumažinti realizuojant po griovimo likusias medžiagas. Tačiau jos pasirodė menkavertės“, – pasakojo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas.