Nepraėjus nė mėnesiui po to, kai iniciatyvūs anykštėnai nuprausė išterliotą, apsamanojusį Puntuką, paveldosaugos specialistai paskelbė išvadą, kad jam iškilo pavojus. Esą stipri vandens srovė, patekusi į plyšius, tik palengvino sąlygas aktyviau veistis mikrokerpėms. Pasak paveldosaugininkės, akmuo skeldėja, todėl reikia jį konservuoti. Rajono valdžios atstovai, nesipiktinę anykštėnų iniciatyva, dabar jau įžvelgia padarytą žalą.
„Akmuo buvo valomas stipria vandens srove, o pagal Kultūros paveldo departamento rekomendacijas, turėjo būti valoma švelniais šepečiais. Jį turėjo valyti Kultūros paveldo departamento atestuota įmonė ir atestuoti specialistai“, – teigė Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius Vilius Juodelis.
Tačiau Puntuką savo lėšomis nuplovę anykštėnai mojuoja Kultūros paveldo departamento specialistų raštu. Anykštėnė, Puntuko plovėja Birutė Kavolienė sako turinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos padalinio leidimą, kuris neprieštarauja, kad Punktukas būtų nuvalytas naudojant suspausto vandens srovę.
Leidimą pasirašęs Utenos regiono paveldosaugininkas nesutinka su iš Vilniaus atsiųstomis išvadomis, kad saugomą gamtos paminklą galėjo restauruoti tik atestuota bendrovė.
„Tai yra geras, natūralus šaltinio vanduo, kuriuo akmenį nuplovė. Sakykit, kai rūgštūs lietūs lyja, kokią žalą daro? Nemanau, kad aš ką pažeidžiau, sutaupydamas valstybei 19 tūkst. litų ir duodamas pritarimą nuplauti Puntuką“, – kalbėjo Kultūros paveldo departamento Utenos teritorinio padalinio vedėjas Arūnas Liogė.
Anykščių rajono valdžia žada sudaryti darbo grupę, kuri aiškinsis, ar aktyvių anykštėnų Puntuko maudymas jam pakenkė.
