Darbų konkursą laimėjusios bendrovės „Autokausta“ darbininkai per pastaruosius metus atliko kasinėjimo darbus, patiesė naują lietaus nuotekų sistemą. 3,4 tūkst. kv. m. ploto aikštė buvo išgrįsta rekonstruojant A. Juozapavičiaus prospektą rastais istoriniais akmenimis. Aikštėje taip pat įrengtos 6 apšvietimo atramos. Šviestuvai tamsiuoju paros metu apšvies visą bažnyčios šventoriaus teritoriją.
„Išties reikia prisiminti 2012 metus, kuomet tuometinė Vyriausybė, Seimo nariai atkreipė dėmesį į šį objektą ir bendromis pastangomis buvo nutarta skirti finansavimą šventoriui. Tuo pat metu buvo surasti ir Juozapavičiaus prospekto grindinio akmenys, kurie atgulė šioje sakralioje vietoje. Noriu padėkoti visiems, kurie atsakingai rūpinosi aplinkos sutvarkymu“, - teigė Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Pasak Kauno vadovo, džiugu ir tai, jog į Jono Pauliaus II piligrimų kelią įtraukti trys objektai iš Kauno, tarp kurių ir Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, tad tikimąsi, jog ateityje bus visiškai sutvarkyta greta esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, vaizdą labiausiai gadina greta Prisikėlimo bažnyčios stūksantis Žaliakalnio verslo centro pastatas, kurį artimiausiu metu būtina sutvarkyti.
Visos Lietuvos šventovė
„Kristaus prisikėlimo bažnyčia per ilgus dešimtmečius patyrė įvairiausių išbandymų, tačiau geranoriškų žmonių dėka, šiandien mes ją matome išgražėjusią ir išskirtinę. Nuoširdus ačiū visiems prisidėjusiems ir aukojusiems. Linkiu, jog ši bažnyčia taptų visos Lietuvos šventove“, - džiaugėsi Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
Iškilmėse dalyvavusi Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė neslėpdama jaudulio dėkojo į kiekvieną šventoriaus grindinio akmenį savo širdį įdėjusiems aplinkos tvarkytojams.
„Visi mūsų bendrovės darbuotojai uoliai atliko jiems pavestus šventoriaus aplinkos tvarkymo darbus ir, manau, prisidėjo prie gražesnio miesto vaizdo. Šis darbas mums buvo iššūkis, su kuriuo mes susidorojome“, - kalbėjo bendrovės „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas.
Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius už indėlį į šventoriaus aplinkos sutvarkymą padėkos atminimo ženklus įteikė darbus vykdžiusios bendrovės „Autokausta“ vadovui J. Kriaučiūnui, darbo grupės nariams Kauno merui A. Kupčinskui, architektui Vytautui Miliūnui, Kauno miesto tarybos nariams Vytui Bansevičiui, Loretai Kudarienei ir kt.
Darbai atsiėjo daugiau nei 2 milijonus litų
Iš viso Prisikėlimo bažnyčios šventoriaus aplinkos tvarkymo darbai atsiėjo 2,1 mln. Lt., iš kurių milijoną sudarė ES struktūrinių lėšų parama, likusios lėšos – Kauno miesto savivaldybės ir paramos akcijos metu surinktos aukos.
Kristaus prisikėlimo bažnyčia pradėta statyti dar 1934-aisiais. Iki 1939 metų Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios buvo baigti išorės darbai, tinkuojamos sienos viduje, ruošiamasi rengti interjerą. Lietuvos okupacijos metu bažnyčia buvo paversta radijo aparatų gamyklos cechu. 1989 metais buvo atkurtas Prisikėlimo bažnyčios Statybos komitetas bei taryba. 1997 metais dar statybų pastoliais apsuptoje bažnyčioje jau vyko pirmosios Šv. Mišios.
Nuo 1989 metų šventovei atstatyti išleista daugiau nei 23 mln. Lt. Iš jų daugiau nei 6 mln. Lt paaukojo tikintieji. Gausiausiai idėja atkurti bažnyčią žmonių palaikyta 2003-aisiais, kuomet per metus paaukota daugiau nei 1 mln. Lt.