Pilietiškumą skiepijo seneliai
„Kiekvienas emigrantas ir apskritai kiekvienas žmogus, mano nuomone, turi būti savotišku Lietuvos ambasadoriumi. Net labiau nei tie žmonės, kurie iš tiesų tą darbą dirba. Juk tai, kaip mes elgiamės kitoje šalyje, kokių pasiekimų turime, geriausiai apie mus ir kalba“, – svarstė vienas iš brolių Kristijonas Vizbaras.
Galbūt kiekvieną dieną galvoje nesisuka mintis, kaip čia išgarsinti Lietuvą, tačiau vienas iš tikslų, kalbėjo pašnekovas, aišku, yra parodyti, kad Lietuva – inovacijų šalis, kad mes galime daug ko pasiekti.
Savo tėvus patriotais Kristijonas pavadinti gali drąsiai, tačiau prisimena, kad labiausiai patriotiškumą, pilietiškumą skiepijo seneliai.
Paklaustas apie pilietiškumo svarbą, K.Vizbaras tai įvardijo kaip vienu svarbiausių dalykų. Savo tėvus patriotais Kristijonas pavadinti gali drąsiai, tačiau prisimena, kad labiausiai patriotiškumą, pilietiškumą skiepijo seneliai. „Ir tėvai, ir mes patys gimėme ne laisvoje Lietuvoje, taigi – to kitokio gyvenimo nepažinojome.
O seneliai kaip tik papasakoti turėjo labai daug. Močiutė buvo partizanų ryšininkė, taigi istorijų girdėjome visokiausių. Aišku, tada nesupratome, kad buvome kaip nors kitaip ugdomi, tačiau dabar matau. Ir tikrai galiu patvirtinti, kad viskas prasideda nuo vaikystės – pilietiškumo ugdymas taip pat“, – savo mintimis dalijosi vienas iš brolių Vizbarų.
Atrado šaulius
Pilietinės iniciatyvos galimybių Kristijonas ieškoti pradėjęs, kai prasidėjo neramumai Ukrainoje. „Tada pradėjau galvoti, kad norisi kažkaip prisidėti, veikti krašto apsaugos srityje“, – pasakojo pašnekovas.
Įsijungti į kokių nors itin rimtų struktūrų veiklą neleido verslas. Pasak Kristijono, jam reikia nemažai laiko, taigi – norėjosi rasti veiklą, kur gali išmokti ko sieki, prisidėti kiek gali, tačiau nesi apibrėžtas kokiu nors griežtu grafiku. „Pastūmėjo ir tai, kad Šaulių sąjunga įteisinta teisiškai, ji numatyta ir krašto gynybos planuose. Taip ir apsisprendėme“, – pasakojo jau dvejus metus Šaulių sąjungai priklausantis verslininkas.
Tiesa, Kristijonas prisiminė, kad tada, kai atėjo, Vilniuje šaulių buvo apie šimtą. „Organizacijoje jautėsi šioks toks sąstingis. Taip sutapo, kad tuo metu, kai prisijungėme mes su broliais, atėjo žmonių, kurių akys tiesiog degė. Po metų žmonių Vilniuje padaugėjo maždaug iki 1 000“, – džiaugėsi brolis.
Šaulių sąjungą Kristijonas vadina viena iš pilietiškumo iniciatyvų, tačiau džiaugiasi, kad visokių iniciatyvų Lietuvoje yra ir daugiau. Vizbarui smagu, kad yra verslininkų, kurie investuoja į mokslą, ne gana to, yra ir pačių piliečių kuriamų iniciatyvų – kaip tokia, kurioje netrukus dalyvaus ir jis kartu su šauliais – „Aš už Lietuvą“, kurios metu piliečiai kviečiami padovanoti gerą darbą Lietuvai.
Ta proga šauliai Vilniuje ir Kaune pristatys savo veiklą, supažindins žmones su ginkluote, nes norinčiųjų tapti šauliais vis daugėja – kvies juos prisijungti. Taip pat bus kviečiami ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovai. Šaulių siekis tą dieną bus parodyti visuomenei, kad Krašto apsaugos sistema gali būti prieinama kiekvienam ir kiekvienas gali prisidėti prie jos stiprinimo.
Judame gera linkme
Paklaustas, kaip vertina savanorystės ir pilietiškų iniciatyvų tendencijas Lietuvoje, K.Vizbaras tikino, kad vienareikšmiškai atsakyti negalėtų. „Žiūrint apie ką konkrečiai kalbėtume ir su kuo konkrečiai lygintume. Jei apie tokią pilietinę veiklą kaip šaulių sąjunga, kuri susijusi su gynyba, pavyzdžiui, nuo estų atsiliekame gana smarkiai. Nors esame tokioje pačioje geopolitinėje situacijoje, jie pažengę kokių 10 metų į priekį. Lyginti su kokiais vokiečiais, matyt, nėra prasmės, nes jiems tai – nelabai aktualu“, – svarstė K.Vizbaras.
Svarbiausia, pasak K.Vizbaro, valdžios požiūris, indėlis, o šis palyginti Estiją ir Lietuvą skiriasi labai, bet ne pastarosios naudai.
Pašnekovas pabrėžė, kad patys lietuviai ir estai pilietiškumu ar savanoriškumu veikiausiai skiriasi nedaug. Svarbiausia, pasak K.Vizbaro, valdžios požiūris, indėlis, o šis palyginti Estiją ir Lietuvą skiriasi labai, bet ne pastarosios naudai. „Estų valdžia yra sąmoningesnė ir patys estai turi kur kas didesnį valdžios palaikymą. Tai ir nulemia, kad jų ir iniciatyvos, ir jų rezultatai yra kur kas pažangesni“, – pridūrė pašnekovas.
Pagvildenus socialiai atsakingo verslo klausimą, brolis pabrėžė, kad tai – itin svarbi tema. Mokslininko manymu, Lietuvoje tokių verslų daugėja, o tai – labai džiugu. Daugiau, pasak jo, ir sąmoningų bei pilietiškų žmonių. „Aišku, skiriasi jų kiekis didžiuosiuose miestuose ir provincijose, tačiau manau, kad tokių žmonių daugėja“, – kalbėjo Šaulių sąjungai priklausantis mokslininkas.
Pašnekovas tikino žinantis ir labai gerų pavyzdžių: „Sakykime, „Žabolis ir partneriai“ Vilniaus universitete įkūrė investicinį fondą, kurį valdo profesionalai. Žmonės kurie turi pinigų, investuoja į mokslą, pinigai naudojami universiteto reikmėms, o be to – jau gauta ir grąža. Aš manau, kad tai labai pažangus požiūris“, – tikino pašnekovas.
Pasak K.Vizbaro, tokios investicijos į ateitį, į visuomenę yra nepaprastai svarbios mūsų valstybei, kuri nėra turtinga. Tikėtis, kas mokslas ar kita sritis pakils savaime, nėra labai racionalu, tikino pašnekovas. Būtent todėl, pasak jo, kiekvieno piliečio pareiga yra savaip, kaip sugeba padėti valstybei, grąžinti grąžą.
