SUSIJĘ: Valdovų rūmai: viskas, kas blogo, jau pasakyta, o kas bus gero?
„Tai yra valstybės simbolis, kuriam prezidentas skyrė labai daug dėmesio ir jėgų. Jis siekė visiems parodyti ir įrodyti, kad Lietuva buvo valstybė, o ne Lenkijos priemiestis. Tegul niekas pasaulyje negalvoja, kad Lietuva – tai vyžų ir balanų kraštas. Dabar niekas negalės užginčyti, kas tai – buvusi karalystė, šalis su didžiuliu istoriniu palikimu. A.Brazauskas buvo Lietuvos patriotas, puikiai žinojo šalies istoriją ir suprato Valdovų rūmų, kaip valstybingumo simbolio, reikšmę“, – portalui 15min.lt kalbėjo K.Brazauskienė.
Šeštadienį ji dalyvaus iškilmingoje Valdovų rūmų atidarymo ceremonijoje ir ją vertins kaip A.Brazausko triumfą: „Ten, kur pridėta A.Brazausko ranka, šedevrai gimsta visam gyvenimui.“
Dabar niekas negalės užginčyti, kas tai – buvusi karalystė, šalis su didžiuliu istoriniu palikimu.
Prezidento našlė siūlo iš perspektyvos pažvelgti į Lietuvos istorijos laikotarpį, kuriame A.Brazauskas gyveno ir aktyviai veikė: „Be jo pastangų ir užsispyrimo nebūtų nei Seimo, nei Vyriausybės rūmų, nei Prezidentūros, nei Santariškių ligoninės. Katedros šventųjų skulptūros – irgi jo nuopelnas. Jis įgyvendindavo viską, ką pradėdavo – buvo begalinio atkaklumo ir sumanumo žmogus.“
Todėl K.Brazauskienės visiškai nestebina tai, kad Valdovų rūmų lankytojus pasitiks A.Brazauskui skirta atminimo lenta su iškaltais prezidento žodžiais. Juose A. Brazauskas sako, kad gyvenime turi du tikslus: kad Lietuva išmoktų gyventi pati ir kad šie rūmai būtų atkurti kaip valstybingumo simbolis.
„Ir visiškai nenuostabu, kad A.Brazausko indėlis į Valdovų rūmų atstatymą bus pažymėtas ne tik atminimo lenta, bet ir įamžintas nuolatinėje ekspozicijoje, pasakosiančioje apie XX amžiaus rūmų istoriją“, – portalui sakė K.Brazauskienė.
Ketvirtadienį vesdamas ekskursiją žurnalistams Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas užtikrino, kad A.Brazauskas bus lyginamas su Žygimantu Senuoju, Žygimantu Augustu, Vytautu, Žygimantu Vaza, Vladislovu Vaza ir kitais valdovais, kurie statė šiuos rūmus.
Girdi, po 100–200 metų bus sakoma: Gediminas statė pilį, Žygimantas Augustas valdovų rūmus perstatė, Algirdas Brazauskas atstatė.
Maža to, V.Dolinskas netgi pareiškė, kad Valdovų rūmai yra tarsi paminklas A.Brazauskui.
A.Brazauskas buvo bene labiausiai Valdovų rūmų atkūrimo idėja degęs Lietuvos politikas. Tačiau ne jis yra pagrindinis projekto iniciatorius – idėja gimė dar Sąjūdžio laikais.
1987 m. buvo pradėti rūmų teritorijos sistemingi archeologiniai tyrimai, kilo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių senosios rezidencijos atkūrimo idėja. 2000 m. priimtas Seimo įstatymas dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo. 2001 m. priimtas Vyriausybės nutarimas, patvirtinęs Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepciją. 2002 m. gegužės 10 d. buvo pradėti rūmų atkūrimo statybos darbai.
BFL/Tomo Lukšio nuotr./Kristina Brazauskienė |
Skaičiai
367 mln. Lt – apskaičiuota ir ekspertuota rūmų atkūrimo sąmata.
260 mln. Lt – tiek investuota į rūmus iki A dalies atidavimo eksploatuoti.
74 mln. Lt – tiek lėšų reikia baigti rūmų B daliai.
Rūmų B dalis turėtų būti baigta maždaug po 3 metų.
Archeologinių kasinėjimų metu Valdovų rūmų teritorijoje rasta apie 300 tūkst. unikalių radinių.