Tarybos posėdžio pradžioje pasisakiusi Seimo narė Ligita Girskienė suabejojo, ar tokiu būdu „Grigeo Klaipėda“ nebando taisyti savo suteptą reputaciją. Anot jos, derėtų palaukti teismo sprendimo ir tuomet pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su įmone. Kartu ji kėlė klausimą, kaip sutarties sąlygos būtų įgyvendinamos, jei teisme „Grigeo Klaipėda“ laimėtų.
Klaipėdos krašto bendruomenių asociacijai atstovavusi Raimonda Zaborė teigė, kad savivaldybės sprendimas sukirsti rankomis su „Grigeo Klaipėda“ gerokai nuviltų gyventojus. Šie, pasak jos, ketina ruošti civilinį ieškinį bendrovei dėl patirtos žalos. Prašyta palaikyti tokį ieškinį ir miesto valdžios, bet palaikymo nesulaukta. „Ar savivaldybė turi teisę, nesulaukusi teismo sprendimo, sudaryti tokio lygio sutartį?“ – retoriškai klausė visuomenininkė, kelerius metus kovojanti dėl švarios aplinkos Klaipėdoje.
Nepaisant kritikos, taryba ketvirtadienį pritarė bendradarbiavimo sutarčiai, kurią pasirašys savivaldybė, jos įmonė AB „Klaipėdos vanduo“ ir „Grigeo Klaipėda“. Pagal šią sutartį būtų modernizuojami paviršinių nuotekų valymo įrenginiai, o darbus finansuotų į skandalingą istoriją dėl nevalytų nuotekų išleidimo į marias kaltinama bendrovė.
Skaičiuojama, kad darbai galėtų kainuoti apie 2 mln. eurų.
Tokia iniciatyva kilo, kai „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą dėl aplinkos atkūrimo priemonės. Aplinkos apsaugos departamentas pasiūlė prisidėti prie paviršinių nuotekų tinklų modernizavimo darbų.
Bendrovei „Grigeo Klaipėda“ vadovaujantis Tomas Eikinas teigė, kad teisminio proceso painioti nereikėtų. „Departamentas delegavo mus parengti aplinkos atkūrimo priemonių planą. Jis pasiūlė įtraukti ir paviršinių nuotekų valymo įrenginius. Mes turime sumažinti aplinkos taršą“, – teigė jis. Anot T.Eikino, net jei sąskaitos sieks 3–5 mln. eurų – bendrovė jas turės dengti.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) yra pateikęs duomenis, jog šiuo metu į Kuršių marias išeina 56 nuotekų išleistuvai. Dalis jų priklauso „Klaipėdos vandenims“, iš kurių išleidžiamos nevalytos arba nevisiškai išvalytos miesto nuotekos toliau blogina marių būklę.
Susitarimas leis Klaipėdos mieste pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius, išvalančius daugiau nei 30 proc. visų miesto paviršinių nuotekų.
Nedidele persvara nuspręsta pasirašyti tokią sutartį.
Nuo 2020-ųjų sausio, kai buvo atliktas teisėsaugos tyrimas, „Grigeo Klaipėda“ nuotekas valo nebe pati, o per savivaldybės įmonę „Klaipėdos vanduo“.
Skaičiuojama, kad bendrovė, į aplinką išleisdama tik iš dalies apvalytas gamybines nuotekas, galėjo padaryti žalos gamtai už 48 mln. eurų.
