Iš pradžių – nedidelės žmonių grupės
Nors „Romuva“ tik 1992 m. buvo oficialiai įregistruota kaip Baltų tikėjimo bendruomenė, bet jos tikrą pradžią reikėtų laikyti 1967 m. Tais metais nedidelė Vilniaus universiteto dėstytojų ir studentų grupelė sumanė Kernavėje paminėti senąją vasaros saulėgrąžos šventę, kurios metu buvo užkurtas aukuras.
„Mūsų pradžia buvo pogrindinė, nes patys aktyviausi dalyviai, tarp kurių buvo ir buvęs krivis Jonas Trinkūnas, buvo persekiojami KGB. Apie visus sambūrius žmonės susižinodavo vieni per kitus, todėl šventės paminint dievus vyko ne tik Kernavėje, bet ir kitose Lietuvos vietose“, – apie sunkumus iki nepriklausomybės atkūrimo pasakoja I.Trinkūnienė.
Vėliau atgavus nepriklausomybę „Romuvos“ veikla gerokai suaktyvėjo, daugėjo žmonių, kuriems baltų pasaulėjauta ir jos dievai tapo svarbūs. „Mes manome, kad kiekvienas lietuvis turi rasti savyje pajautimą, artimumą gamtai, ryšį su dievais. Tai yra asmeninio apsisprendimo reikalas, jeigu tu jauti, kad tau tos vertybes yra svarbios ir artimos“, – aiškina I.Trinkūnienė.
Nesigina kitų religijų
Baltų religija daug kuo skiriasi ir nuo kitų religijų, ji grindžiama ne apreiškimu, o per daug amžių sukaupta protėvių patirtimi, kurią bandoma šiomis dienomis puoselėti. Jeigu lygintume konkrečiai krikščionybę ir baltų religiją, derėtų paminėti, kad baltai nesako, jog jų dievas yra vienintelis teisingas ir tikras, o krikščionys sako, kad tik jų dievas yra teisingas ir tikras. Todėl tai galėtume laikyti pagrindiniu ir ryškiausiu skirtumu tarp šių religijų.
„Mes tęsiame kunigaikščio Gedimino tradicijas, kai jis kvietė visus amatininkus į Vilnių ir sakė, kad pripažįsta visus tikėjimus. Tai rodo, kad mes pripažįstame kitus, pripažįstame pasaulyje įvairovę ir kad kiekvienas turi teisę pasirinkti, ką jis nori išpažinti. Mes nekvestionuojame, nesakome katalikui, kad tavo dievas yra ne tas. Tačiau patys katalikai sako, kad jų dievas yra vienintelis teisingas“, – apie skirtumą tarp krikščionių ir baltų religijos aiškina I.Trinkūnienė.
Krivė atkreipia dėmesį ir į tai, kad mes turime didžiuotis savais dievais. „Romuva“ tęsia mūsų protėvių tradiciją ir tokiu būdu stiprina tautos gyvastį. „Ypač dabar, kai galime keliauti po pasaulį ir matome pasaulio įvairovę, pasidaro šiek tiek liūdna, kai kažkas bando sulyginti ir suvienodinti religijas, teigdami, kad yra vienintelis teisingas dievas“, – sako I.Trinkūnienė.
Nors „Romuva“ tik 1992 m. buvo oficialiai įregistruota kaip Baltų tikėjimo bendruomenė, bet jos tikrą pradžią reikėtų laikyti 1967 m.
Populiariausia apeiga – jungtuvės
Be to, Senovės baltų religinė bendrija turi ne vieną apeigą, tačiau bene populiariausios šiandien jungtuvės ir krikštynos. „Šitas apeigas mes atliekame dažniausiai gamtoje, prie aukuro, užkuriame ugnį. Tam skirtos giesmės, aukojimai dievams“, – apeigų struktūrą apibūdina I.Trinkūnienė.
Baltų apeigos būna labai turtingos ir išplėtotos. Jas galima būtų skirstyti į dvi grupes: šeimos švenčių apeigas ir kalendorines švenčių apeigas. Įdomus dalykas ir tas, kad dauguma švenčių sutampa su krikščionių šventėmis, bet jas, šio tikėjimo žmonės, švenčia kiek kitaip.
Pavyzdžiui, „Romuvoje“ jungtuvių apeigos vyksta pagal senus istorinius šaltinius ir tautosaką. Mūsų tradicinėse lietuviškose vestuvėse nėra populiaru švęsti prie piliakalnio ar ąžuolo, bet baltų religijoje tai yra itin populiaru. Pačios apeigos metu ratu siunčiama jungtuvių juosta, grūdai. Apeigos vadovas pakerpa jaunosios ir jaunojo plaukus, juos perkiša per žiedus ir sudegina. Paduoda jauniesiems žiedus, šie juos sumaino. Vadovas suriša jaunųjų rankas juosta. Jaunieji apeina tris kartus apie aukurą, giminės ir artimieji laimina juos apiberdami grūdais. Tokių apeigų paprastai nepamatysi tradicinėse vestuvėse, todėl baltų jungtuvių papročiai pritraukia vis daugiau žmonių.
Siekia valstybės pripažinimo
Nepaisant visų suteiktų laisvių, Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ praeitais metais pateikė Seimui prašymą gauti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. „Lietuvoje yra gana sudėtinga religijų bendruomenių arba bendrijų skirstymo sistema. Ją aš galėčiau įvardinti truputį kaip diskriminuojančią, nes bendrijos yra skirstomos į tris pakopas: aukščiausią padėtį užima tradicinės valstybės bendruomenės, antroje pakopoje yra valstybės pripažintos netradicinės bendruomenės, o mes priklausome jau pačiai prasčiausiai kategorijai – valstybės nepripažintai bendrijai. Tačiau mes manome, kad esam verti būti labiau pripažinti, dėl to ir pateikėme prašymą“, – dėl galimybės tapti valstybės pripažinta bendrija svarsto I.Trinkūnienė.
Anot specialistų, ši Senovės baltų religinė bendrija per pastaruosius metus pradėjo sparčiai augti. Pastebima, kad labiausiai suaktyvėjo 2001–2011 m. laikotarpiu, per kurį susikūrė dar daugiau bendruomenių ir šiuo metu Lietuvoje yra 22 šios religijos bendruomenių, kurios veikia gana aktyviai.
