Prieš keletą metų Seimas priėmė įstatymą, kuris turėtų apsaugoti be pragyvenimo šaltinio likusius atominės elektrinės darbuotojus. Jame numatytos nuo darbo stažo priklausančios papildomos išeitinės išmokos, persikvalifikavimo galimybės, kompensuojamųjų darbo vietų kūrimas. Išvažiuoti gyventi į kitą miestą ar šalį ketinantiems darbuotojams numatyta iš dalies apmokėti persikraustymo išlaidas.
Darbą palieka patys
Kaip LŽ tvirtino Ignalinos darbo biržos direktorius Eugenijus Tamonis, vidutinė papildoma išeitinė kompensacija darbuotojui sudaro maždaug 25 tūkst. litų. Rusakalbiai, norintys toliau gyventi ir dirbti Visagine, pagal atskirą programą mokomi lietuvių kalbos. Be to, darbdavys, kuris iš IAE atleistam žmogui sukuria darbo vietą, gauna 24 minimalių mėnesinių algų (MMA) dydžio kompensaciją.
„Įvairiomis programomis naudojasi labai nedidelė žmonių dalis, nes dauguma nuo 2005 metų atleistų darbuotojų žinojo, kuo užsiims ateityje“, – tvirtino direktorius.
Jis pridūrė, kad nelabai sekasi ieškoti darbdavių, kurie sukurtų kompensuojamųjų darbo vietų iš IAE atleistiems žmonėms. „Šitaip dabar rengiamės įdarbinti tik vieną žmogų“, – neslėpė jis.
Ignalinos darbo biržos vadovas sutinka, kad ne vienus metus apie darbo elektrinėje netekusių žmonių užimtumą kalbėjusi valdžia nesitikėjo, kad IAE uždarymas sutaps su ekonomine krize.
„Elektrinėje dirbantys žmonės baiminasi, jog krizės sąlygomis jiems garantijas užtikrinančio įstatymo galiojimas bus sustabdytas. Tokie gandai sklando IAE, todėl žmonės, kurie nesiruošė išeiti iš darbo, šiandien jau reiškia norą pasinaudoti šiuo įstatymu“, – tvirtino jis.
Gavę išeitines išmokas buvę IAE darbuotojai tampa paprasčiausiais bedarbiais.
Įdarbinti vis sunkiau
Gavę išeitines išmokas buvę IAE darbuotojai tampa paprasčiausiais bedarbiais, todėl, neatsiradus kompensuojamąsias darbo vietas norinčių sukurti darbdavių, jiems susirasti pragyvenimo šaltinį gali būti sunku. Pasak Ignalinos darbo biržos direktoriaus, esant finansų krizei, sunku prognozuoti, kiek jų pavyks įdarbinti. „Laisvų darbo vietų sumažėjo, bedarbių padaugėjo. Tai nėra vien Visagino, tai visos šalies problema, o darbo birža Lietuvos ekonomikos juk nepakels“, – kalbėjo E.Tamonis. IAE generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas LŽ tvirtino, kad darbo elektrinėje netekę asmenys bus savo likimo kalviai. „Jie stos į darbo biržą, pasiims kompensacijas ir patys rūpinsis savo ir savo šeimos gerove: kas ieškos kito darbo, kas išvažiuos“, – svarstė vadovas.
Anksčiau politikai norėjo, kad socialinių problemų, susijusių su IAE uždarymu, sprendimą apmokėtų Europos Sąjunga (ES), tačiau to paprašiusi Lietuva sulaukė neigiamo atsakymo. Papildomos išeitinės išmokos, įvairios perkvalifikavimo programos finansuojamos iš atominės elektrinės uždarymo fondo.
Užtikrinta darbo vieta
Šiuo metu IAE dirba 3 tūkst. žmonių. Sustabdžius elektrinės antrąjį reaktorių joje liks dirbti tik apie 1 tūkst. darbuotojų, kurie rūpinsis radioaktyviųjų atliekų laidojimu.
Kaip LŽ aiškino Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros (RATA) direktorius Dainius Janėnas, šie žmonės darbo turės dar beveik 30 metų – tiek užtruks elektrinės išmontavimo ir pavojingų atliekų laidojimo darbai.
Uždarius elektrinę susidarys 5,9 tūkst. kubinių metrų panaudotų dervų, perlito ir nuosėdų bei 130 tūkst kubinių metrų kietųjų radioaktyviųjų atliekų. Todėl planuojama įrengti 60 tūkst kubinių metrų talpos paviršinį trumpaamžių atliekų kapinyną ir dar vieną 100 tūkst. kubinių metrų talpos paviršinį kapinyną. Atliekos bus vežamos į netoli elektrinės esantį Stabatiškių kaimą.
IAE Eksploatacijos nutraukimo tarnybos vadovas Saulius Urbonavičius LŽ aiškino, jog atominės elektrinės vadovai siekia, kad kuo daugiau buvusių jos darbuotojų užsiimtų elektrinės išmontavimu.
Skaičiuojama, kad elektrinės išmontavimas gali kainuoti apie 1 mlrd. eurų.
Kainos nežino niekas
Skaičiuojama, kad elektrinės išmontavimas gali kainuoti apie 1 mlrd. eurų. Kiek kainuos radioaktyviųjų atliekų laidojimas, nežinia. S.Urbonavičius LŽ sakė, kad kol kas nėra galutinai nuspręsta, kokią dalį šių išlaidų apmokės ES, o kokią – Lietuva. „Energetikos ministerija turės kalbėtis su Europos Komisija. Manau, kad sprendimas bus priimtas vasarą“, – tvirtino jis.
IAE generalinis direktorius V.Ševaldinas pabrėžė, kad skaičiavimai daromi tik 5-7 metams į priekį, todėl kiek iš tiesų kainuos elektrinės uždarymas, pasakyti neįmanoma. „Skaičių nėra ir jų niekas nepasakys. Sutartyje su ES konkrečios sumos neįvardytos“, – pabrėžė vadovas.
Vėluoja statyti saugyklas
Nors su LŽ kalbėdamas IAE vadovas V.Ševaldinas patikino, kad rengiantis uždaryti elektrinę problemų nėra, S.Urbonavičius pripažino, jog vėluojama pastatyti saugyklas, kuriose bus laikomas panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos.
„Dėl projektų turime sunkumų, kol suderiname, kol išnagrinėjame, iškyla techninių dalykų“, – vėlavimo priežastis vardijo jis. RATA direktorius D.Janėnas teigė, kad nėra suprojektuoti keli konteinerių, kuriuose bus laikomos apdorotos atliekos, tipai. „Nuo to priklauso būsimo kapinyno konstrukcija. Projektą kuruoja atominė elektrinė, ir rangovas greičiausiai turės mokėti baudas“, – svarstė pašnekovas.
