Savo įžvalgomis, kas turėjo padėti medikams kovoti su COVID-19, kaip reikėjo tvarkytis ligoninėse ir kokie karantino ribojimai galėjo būti prasmingesni, jis pasidalijo su portalu 15min.
Rengė krizės dėl Y2K valdymo planą
D.Radkevičius ruošėsi būti gydytoju – Tartu universitete baigė gydomosios medicinos studijas ir iki šiol pamena, ko mokėsi apie infekcines ligas. Jis taip pat studijavo sporto mediciną, gydomąją gimnastiką, vėliau – ir psichiatriją Vilniaus universitete.
Bet profesinis kelias pasuko kiek kita kryptimi – ketverius metus dirbo ekstremalių sąlygų psichologu, baigė krizių valdymo kursus, kuriuose mokėsi iš prancūzų, amerikiečių, kanadiečių.
Artėjant 2000 metams D.Radkevičius su kolega iš Kanados rengė krizės valdymo planą bendrovei „Lietuvos draudimas“. Tuomet visas pasaulis ruošėsi krizei Y2K, mat nežinojo, ar kompiuteriai, datai iš „99“ pasikeitus į „00“, veiks kaip iki tol. Per porą savaičių jie parengė daugiau nei 100 psl. apimties planą, kaip elgtis kilus krizei. Bendrovė už tokį pasirengimą gavo apdovanojimą.
Galiausiai D.Radkevičius ėmėsi verslo konsultacijų – jau beveik 20 metų konsultuoja gamybos, platinimo ir mažmeninės prekybos įmones tiekimo grandinių bei pardavimų valdymo klausimais, taip pat leidžia verslo knygas.
Šiuo metu jis yra ir Vilniaus miesto tarybos narys, buvo išrinktas kaip A. Zuoko ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ atstovas.
Tad į situaciją dėl COVID-19 valdymo D.Radkevičius žiūri įvairiais kampais – mediko, psichiatro, krizių valdytojo, logistikos specialisto, politiko akimis.
Epidemiją laikė didžiausia grėsme
Anot pašnekovo, pandemijos valdymą nuo pradžių reikėjo sutelkti kitoje vietoje: „Tokiomis krizėmis turėjo užsiimti vienas valstybinis padalinys, kuris tam buvo sukurtas, ruošė planus krizėms, – civilinė sauga (Civilinės saugos departamentas veikė iki 2005 metų, tuomet buvo prijungtas prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, kuriame yra Civilinės saugos valdyba).
Jie turėjo imtis vadovavimo ar bent logistikos. Kažkodėl civilinė sauga buvo išbraukta. Nežinau, kam ji mums reikalinga, jei neleidžiame to daryti, jie negali net treniruotis. Darau tik prielaidą, kodėl, – nes neturėjo jokios patirties. Bet koks skirtumas, kas daro, jei niekas neturi patirties.“
D.Radkevičius prisiminė vos prasidėjus pandemijai kaip sostinės tarybos narys paprašęs pateikti krizių valdymo planus. Dar 2016 metais parengtame Vilniaus miesto krizių valdymo plane jis rado tokias didžiausias rizikas: Nr. 1 – epidemija, Nr. 2 – didžiulis gaisras, Nr. 3 – Astravo atominė elektrinė.
