„Kauno diena“ rašo, kad pagal tikėtiną scenarijų, norėdama visiškai valdyti bendrovę, valstybė turimą 61,7 proc. akcijų dalį galėtų padidinti penkiais procentais, iki 66,7 proc. Privataus akcininko „NDX energija“ dalis sumažėtų iki 33,3 procento.
„Padidinti kapitalą valstybė galėtų arba įnešdama atitinkamą sumą pinigų, o jų, be abejo, neturi, arba tam tikrą turtą“, – sakė teisininkas Kęstutis Čilinskas.
Esą valstybės dalis LEO LT gali būti padidinta į kapitalą įtraukiant dvi elektrines – Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę ir Kauno hidroelektrinę. Valstybei priklausančiomis elektrinėmis LEO LT naudojasi ir šiuo metu, tačiau dabar elektrinės nėra įtrauktos į bendrovės kapitalą.
„Privatus investuotojas tose elektrinėse pakeitė darbuotojus, kurie yra atsakingi už finansinius srautus. Kitaip sakant, užvaldė finansinius srautus ir dokumentų tvarkymą. Vadinasi, valstybė buvo visiškai nušalinta nuo valdymo“, – pabrėžė K.Čilinskas.
Dabar „NDX energija“, tęsia jis, gali sukrauti ant LEO LT išformavimo derybų stalo šūsnis dokumentų, tariamai įrodančių, kad investuota buvo labai daug, ir visa tai teks kompensuoti.
Rugsėjo 4-ąją vyksiančiame LEO LT akcininkų susirinkime nacionalinės energetikos bendrovės likvidavimo klausimas į darbotvarkę dar neįtrauktas. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad per šį susirinkimą galėtų būti svarstomas LEO LT išardymo klausimas.
