KT pabrėžė, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, valstybinės svarbos, klausimams ištirti, ir tik Seimas gali nustatyti jai uždavinius.
„(...) sudarant tyrimo komisiją negalima taip jai suformuluoti užduočių, kad komisija savo nuožiūra galėtų pasirinkti, kuriuos tyrimo uždavinius ir kokia apimtimi ji įgyvendins, taip nustatant savo atliekamo tyrimo ribas“, – teigiama nutarime.
Pasak teismo, tokiu būdu laikinoji komisija perimtų Seimo konstitucinius įgaliojimus.
Todėl KT paskelbė, kad konstituciniams atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principams prieštarauja Seimo 2018 metų rugsėjo 25 dienos nutarimas, kuriuo sudaryta laikinoji tyrimo komisija, ir 2020 metų gegužės 14 dienos nutarimas, kuriuo patvirtintos jo išvados.
„(...) komisijai buvo nustatyti taip plačiai suformuluoti parlamentinio tyrimo klausimai, kad pagal juos komisijai pavesta ištirti iš esmės visus 2008–2016 metais šalyje vykusius politinius procesus, teisėkūros procesus, visų valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimą ir skyrimą ar jų veiklą tuo laikotarpiu, visų valstybės valdomų įmonių ar jų dukterinių bendrovių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimą ar skyrimą, jų veiklą tuo laikotarpiu, visų kompetentingų institucijų veiklą, susijusią su informacijos iš teisėsaugos ir žvalgybos institucijų gavimu ir šios informacijos pagrindu priimtais sprendimais tuo laikotarpiu“, – penktadienį aiškindamas teismą nutarimą sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas.
Anot jo, taip suformuluoti parlamentinio tyrimo klausimai vertintini kaip neįmanomi ištirti, todėl A.Širinskienės vadovaujama komisija pati nusistatė savo tyrimo ribas.
Ji tyrė tris 2013–2014, 2017 ir 2018 metais vykusius epizodus, susijusius su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Generalinės prokuratūros veikla, Seimo narių grupės kreipimusi į KT dėl Pensijų kaupimo įstatymo.
KT pirmininkas atkreipė dėmesį, kad neteisėtomis pripažintos ir šio tyrimo išvados, nors dėl jų niekas nesikreipė į Konstitucinį Teismą.
„Antikonstitucinės komisijos išvados savaime negali būti teisėtos“, – sakė D.Žalimas.
Dėl A.Širinskienės komisijos į KT 2018 metais kreipėsi opozicinių konservatorių, liberalų ir socialdemokratų grupė. Jie argumentavo, kad komisijai nebuvo suformuluoti konkretūs valstybinės svarbos klausimai, tad komisija galėjo tirti iš esmės viską, kas vyko politiniame procese aštuonerius metus.
Opoziciniai konservatoriai ir socialdemokratai atsisakė dalyvauti šiame parlamentiniame tyrime, apkaltindami jį politiniu angažuotumu. Laikinojoje komisijoje dirbo vienintelis opozicijos atstovas – liberalas Eugenijus Gentvilas.
Anot jo, Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių.
Seimo laikinąją tyrimo komisiją neteisėta pripažinęs Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas nepaneigia jos gautų liudijimų, sako komisijai vadovavusi „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė taip pat sako nuogąstaujanti, kad KT sprendimas gali tapti pretekstu kvestionuoti kito Seimo tyrimo dėl galimai neteisėto poveikio politikos procesams išvadas.
„Konstitucinis Teismas nevertino komisijos tirtų aplinkybių, KT priimtas nutarimas nepaneigia liudininkų liudijimų ir pateiktų faktų apie tai, kas buvo išsakyta ir kokios problemos valstybėje“, – BNS sakė A.Širinskienė.
Ji taip pat teigė, kad KT sprendimas, kad Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, gali tapti pagrindu abejoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliktu tyrimu.
„Kas man kelia didžiausią nerimą, mano galva, šitas KT sprendimas, pasakant, kad klausimai turi būti pakankamai apibrėžti, kad būtų aiškus tyrimo objektas, leidžia kvestionuoti dar vieno Seime atlikto tyrimo teisėtumą, tai NSGK tyrimo teisėtumą, kur daug buvo analizuojama „MG Baltic“ koncerno ir kitų verslo grupių įtaka politiniams procesams“, – kalbėjo parlamentarė.
Konstitucinis Teismas nevertino komisijos tirtų aplinkybių, KT priimtas nutarimas nepaneigia liudininkų liudijimų ir pateiktų faktų apie tai, kas buvo išsakyta ir kokios problemos valstybėje.
„Iš esmės, jei žiūrėtume į klausimus, kaip jie atrodė, tiek šitos komisijos, tiek NSGK tyrimo, tie klausimai pagal savo esmę yra be galo panašūs. Tiesiog koncernas „MG Baltic“ šiandien gavo labai tvirtą argumentą į rankas, kuriuo, aš bijau, greičiausiai pasinaudos tą tyrimą kvestionuodamas“, – kalbėjo komiteto pirmininkė.
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad „valstietės“ A.Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją, ir jos išvados yra neteisėtos.
Konstitucinis Teismas pasisakė, kad Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, o komisijos gali būti sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, valstybinės svarbos, klausimams ištirti.
Laikinoji komisija dėl galimos neteisėtos įtakos Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams dirbo beveik dvejus metus. Gegužės viduryje Seimas patvirtino jos išvadas.
Komisija tyrimą vykdė trimis kryptimis: aiškinosi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tarnautojo Mindaugo Siaurio atleidimo ir laikinojo VTEK vadovo Virginijaus Kanapinsko skyrimo aplinkybes bei Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir tuomečio Seimo komiteto vadovo Povilo Urbšio vaidmenį, galimą politikų poveikį prokurorų darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo.
Dėl šios komisijos sudarymo į KT kreipėsi opozicinių konservatorių, liberalų ir socialdemokratų atstovai, prašydami išaiškinti, ar nekonkrečių užduočių komisijai formulavimas iš principo neprieštaravo laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai.
Opozicijos atstovai argumentavo, kad komisijai nebuvo suformuluoti konkretūs valstybinės svarbos klausimai, tad komisija galėjo tirti iš esmės viską, kas vyko politiniame procese aštuonerius metus.