Į KT kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, prašydamas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Administracinių nusižengimų kodeksas, nes jame nenumatyta galimybė teismui, nutraukus bylą dėl to, kad pažeidimas nepadarytas, advokato išlaidas priteisti administracinės teisenos iniciatoriui.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas turi plačius įgaliojimus reguliuoti baudžiamojo ir administracinių nusižengimų procesų santykius, taip pat ir nustatyti, kas turi kompensuoti gynėjų išlaidas.
Tačiau, KT teigimu, negali būti nustatyta tokia tvarka, kuria būtų nepagrįstai pasunkinamas asmenų teisės pranešti apie nusikaltimus ar administracinius nusižengimus, teisės kreiptis į teismą dėl jų galimai pažeistų teisių gynimo, įgyvendinimas.
Dabar Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta, kad kai asmeniui byla nutraukiama, jo gynėjo išlaidos atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš jų biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
Tai reiškia, kad asmens, kurio pažeidimas nebūna nustatytas, patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės lėšų.
KT pabrėžė, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti veiksmingas priemones, skirtas apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo procesinėmis ir kitomis teisėmis.
Be to, iš Konstitucijos nekyla reikalavimas, jog visose teisės srityse būtų nustatytos tokios pat išlaidų atlyginimo priemonės, o nustatydamas tokias priemones įstatymų leidėjas turi atsižvelgti į reguliuojamų teisinių santykių ypatumus.
Teismas nurodė, jog administracinių nusižengimų ir baudžiamasis procesai iš esmės skiriasi nuo civilinio proceso, kuriame bylą teisme inicijavusi ir ją pralaimėjusi šalis privalo kitai ginčo šaliai atlyginti bylinėjimosi teisme išlaidas.
Teismas pažymėjo ir tai, kad jei administracinių nusižengimų ir baudžiamasis procesai buvo inicijuoti, pradėti ir vykdomi piktnaudžiaujant teise, valstybė ar kitas subjektas, kuris dėl tokių procesų patyrė žalą, turi teisę reikalauti jos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.