Ketvirtadienį paskelbtame nutarime rašoma, kad Seimas, negavęs aiškios VLKK, kaip kompetentingos institucijos, išvados dėl asmenvardžių rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais, negalėjo įstatyme įteisinti kitokios rašybos nei numatyta dabar.
Dabar galiojantis Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas nustato, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečių vardai ir pavardės rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.
Anot KT, įstatymų leidėjas prieš nustatydamas asmenvardžių rašybą privalo gauti specialios kompetentingos institucijos išvadą.
„Tik gavęs tokią išvadą įstatymų leidėjas gali įtvirtinti atitinkamas naujas su valstybinės kalbos taikymo sritimi susijusias asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinio reguliavimo nuostatas“, – teigiama teismo nutarime.
Anot jo, diakritinius ženklus būtų galima įteisinti, jeigu VLKK konstatuotų, jog juos rašant nebūtų keliamas pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, tai derėtų su lietuvių kalbos tradicija.
Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad VLKK nėra pateikusi aiškios pozicijos dėl asmenvardžių rašymo su diakritiniais ženklais.
Tačiau KT prieštaraujančiu Konstitucijai pripažino Vyriausybės patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose taisyklių punktą, numatantį išimtį leisti diakritinius ženklus asmenvardžiuose, jeigu jie perrašomi iš dokumentų, išduotų ar sudarytų ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990 metų kovo 11 dienos.
Pasak teismo, Vyriausybė tokiu būdu viršijo savo įgaliojimus, nes nustatė tai, ko įstatymas neleidžia.
Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos teigimu, svarbiausia, kad KT pripažino, jog minėtas įstatymas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Jos duomenimis, galimybe perrašyti vardus ir pavardes lotyniško pagrindo rašmenimis pasinaudojo apie 900 Lietuvos piliečių, iš jų – 270 tautinių mažumų atstovų.
„Paskelbimas, kad įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, labai svarbus ir šiems asmenims. Labai svarbus ir Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad dėl diakritinių ženklų Seimas galėtų spręsti gavęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomonę, kitaip sakant, šis klausimas lieka atviras būtent įstatymų leidėjui ir VLKK“, – ketvirtadienį BNS sakė ministrė.
Ji teigė, kad pirmiausia bus teikiamas Vyriausybės nutarimo pakeitimas, kurį KT pripažino antikonstituciniu.
„Tikrai Vyriausybė šį nutarimą pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, tikėtina, dar sausį galės sutvarkyti, kad neliktų abejonių ir atitiktų Konstitucinio Teismo sprendimą“, – sakė E. Dobrowolska.
Anot jos, detaliau išnagrinėjus KT argumentus, bus sprendžiama, ar inicijuoti asmenvardžių rašymą su diakritiniais ženklais.
Dėl diakritinių ženklų nelietuviškose pavardėse į KT kreipėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas. Jis nagrinėja civilinę bylą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą taip, kad tam tikro ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio vardas ir pavardė būtų parašyti naudojant lotyniško pagrindo rašmenį su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiu diakritiniu ženklu.
Įteisinti diakritinius ženklus asmenvardžiuose siekia daugiausia Lietuvoje gyvenantys lenkų tautybės asmenys. Jų teigimu, Seimui leidus varduose ir pavardėse naudoti raides „w“, „q“, „x“, dalis Lietuvos gyventojų vis tiek negali susigrąžinti originalios protėvių pavardės, nes jose yra diakritinių ženklų.
