Pasak jo, keliems Konstitucijoms straipsniams, taip pat ir konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, pagal kurias asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nėra suteikiama teisė trumpalaikėms išvykoms dėl svarbių priežasčių, nors išvykti su palyda nuteistiesiems terminuota laisvės atėmimo bausme leidžiama.
Tai teismas antradienį konstatavo išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) kreipimąsi byloje, kurioje nuteistasis prašo priteisti neturtinę žalą, kadangi jam neleista nuvykti į mirusio tėvo laidotuves.
„Įstatymų leidėjas (...) įtvirtintu teisiniu reguliavimu nepaisė Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, neužtikrino šiems nuteistiesiems deramos (...) ginamo orumo apsaugos, taip pat neproporcingai apribojo (...) garantuojamą teisę į asmeninio ir šeimyninio gyvenimo apsaugą“, – paskelbė KT.
Teismas pažymėjo, kad asmenų lygiateisiškumo principas „suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas“.
KT pabrėžė, jog toks skirtingas reguliavimas negali būti tik dėl įkalinimo termino, neatsižvelgiant į nuteistojo asmenybės, elgesio bausmės atlikimo metu ir aplinkiniams galinčio kilti pavojaus rizikos individualų vertinimą.
Tokius argumentus išsakė ir į LVAT kreipęsis nuteistasis.
KT nurodė, kad įstatyme nustatytos priemonės neturi varžyti asmenų teisių ir laisvių labiau, nei reikalinga pasiekti visuomenei svarbių tikslų.
Taip pat pažymima, kad nustatydamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas, įstatymų leidėjas turi užtikrinti nuteistųjų orumą, „kurio apsauga yra neatsiejama nuo jų asmeninio ir šeimos gyvenimo apsaugos“.
„(...) laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos turi būti tokios, kad su visais asmenimis, kuriems atimta laisvė, nepriklausomai nuo jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės, būtų elgiamasi humaniškai, jie nebūtų žeminami, šiomis sąlygomis neturi būti nepagrįstai ribojama nuteistųjų teisė į asmeninį ir šeimos gyvenimą“, – pažymėjo teismas.
KT nuomone, Seimas turi pareigą net ir nuteistiesiems iki gyvos galvos užtikrinti resocializacijos galimybę, nes tai padeda užtikrinti asmenų ir visuomenės apsaugą „nuo nusikalstamų kėsinimųsi“, taip pat privalo užtikrinti sąlygas pasinaudoti teise dėl itin svarbių priežasčių, t. y. „artimojo mirties, jo nepagydomos ligos ar kitų humaniškų priežasčių, trumpam laikui išvykti iš bausmės atlikimo vietos“.
