Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo atitikimą Konstitucijai teismo prašė įvertinti buvusi Vyriausybė.
Minėtame įstatyme nurodyta, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daro informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų suponuojama, kad informacija apie bet kokius šeimos modelius ir asmenų tarpusavio santykius savaime yra netinkama nepilnamečiams vaikams.
Teismas nusprendė, kad ši įstatymo nuostata prieštarauja 25 Konstitucijos straipsniui, kuriuo užtikrinama teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Taip pat, anot KT, ši įstatymo nuostata prieštarauja 38 Konstitucijos straipsniui ir jo dalims, kuriose nurodoma, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas bei kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Trukdo nepilnamečiams formuotis
KT pabrėžė, jog nustatant nepilnamečiams vaikams skirtus informacijos sklaidos apribojimus negali būti sudarytos prielaidos paneigti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ar jų nepaisyti.
„Todėl negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų suponuojama, kad informacija apie bet kokius šeimos modelius ir asmenų tarpusavio santykius savaime yra netinkama nepilnamečiams vaikams“, – skelbdamas sprendimą sakė KT pirmininkas Gintaras Goda.
„Toks teisinis reguliavimas (...) trukdo jiems formuotis kaip brandžioms, visapusiškoms asmenybėms, yra nesuderinamas su konstitucine valstybės pareiga užtikrinti harmoningą ir visapusišką vaiko vystymąsi, paremtą pagarba žmogaus teisėms ir orumui, taip pat demokratinei visuomenei būdingomis lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos vertybėmis“, – teigė jis.
Anot teismo, Konstitucijos garantuojama laisvė ieškoti informacijos ir ją gauti apima pareigą nepilnamečiams skleisti objektyvią ir realius visuomeninius santykius atliepiančią informaciją, kuri padeda susiformuoti pagarba kito žmogaus teisėms ir jo orumui grįstą pasaulėžiūrą.
KT teigimu, Seimas ginčytose įstatymo nuostatose aiškiai neapibrėžė, kokia informacija niekina šeimos vertybes, skatina kitokią, negu įtvirtinta Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą, ir todėl turi būti priskiriama neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai.
Anot teismo, įstatymų leidėjai siekė, jog būtų ribojama informacijos apie kitokius nei vyro ir moters santuokos pagrindu sukurtos šeimos sklaida nepilnamečiams.
Vis dėlto, kaip atkreipė dėmesį KT, pagal įstatymus, šeimos santykiai gali susiklostyti ne tik tarp santuoką sudariusių vyro ir moters, bet ir tarp kitų, paprastai giminystės ryšiais siejamų, asmenų.
Be to, konstitucinė šeimos samprata, į kurią taip pat daroma nuoroda ginčytoje nuostatoje, nesuponuoja, kad šeima gali būti sukurta tik santuokos pagrindu.
„Be to, konstitucinė šeimos samprata, į kurią taip pat daroma nuoroda ginčytoje nuostatoje, nesuponuoja, kad šeima gali būti sukurta tik santuokos pagrindu“, – teigia teismas.
Pasak KT, Seimas, nustatęs informacijos apie šeimos modelius sklaidos ribojimus, sudarė prielaidas susiaurinti šeimos, kaip konstitucinio instituto, turinį.
„Teismas paaiškino, kad šitas reguliavimas yra nepakankamai aiškus ir įstatymų leidėjas neatskleidė, ką jis turi omenyje, kalbėdamas apie niekinamas šeimos vertybes ir kitokią, tariamai, šeimos sampratą, kuri yra Konstitucijoje“, – žurnalistams po nutarimo paskelbimo sakė G.Goda.
„KT tą punktą išbraukė, jis negali būti ateityje taikomas“, – sakė jis.
KT konstatavus, jog įstatymo norma prieštarauja Konstitucijai, ji iškart nustoja galioti.
Teismo pirmininkas teigė, kad ir anksčiau teismas yra pasisakęs, kad santuoka ir šeima, pagal pagrindinį šalies įstatymą, nėra tas pats.
„Kitas akcentas šioje byloje, kad vaikai turi teisę gauti informaciją, pertekliniai ribojimai gali kliudyti jaunajai kartai augti ir vystytis, tuo labiau, kad ta informacija yra prieinama įvairiais būdais“, – sakė G.Goda.
Įstatymų leidėjas 2009 metais sugalvojo tokias formuluotes, jau 15 metų praėjo, kurios yra neaiškios ir neapibrėžtos, mes kažkokių teigiamų tikslų visuomenėje nepasiekėme.
„Įstatymų leidėjas 2009 metais sugalvojo tokias formuluotes, jau 15 metų praėjo, kurios yra neaiškios ir neapibrėžtos, mes kažkokių teigiamų tikslų visuomenėje nepasiekėme“, – teigė jis.
Anot G.Godos, jei Seimas mano, kad „kažkoks panašus reguliavimas“ yra reikalingas, galima teikti šio įstatymo redakciją.
„Čia jau Seimo sprendimas, kaip taisys teisinį reguliavimą po KT nutarimo“, – kalbėjo KT pirmininkas.
Lietuva pralaimėjo bylą Strasbūre
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pernai pripažino, kad taikydama minėtą įstatymo nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.
Jis konstatavo, kad Lietuvoje galiojanti įstatymo norma pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnį, saugantį saviraiškos laisvę.
Po Strasbūro teismo sprendimo Vyriausybė siūlė Seimui šią nuostatą išbraukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, tačiau parlamentas pernai rudenį šią iniciatyvą atmetė.
Pernai priimtoje nutartyje EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, apribodama N.Macatės knygos „Gintarinė širdis“ leidybą.
Dabar jau mirusios rašytojos N.Macatės byloje EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.
Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių jos platinimą sustabdė.
Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N.Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu – minėta įstatymo nuostata.
