KT teigimu, skundą pateikusi Seimo narių grupė nepaaiškino, kodėl valstybės vadovo statusą, kuris įteisintas įstatyme, ji prilygino prezidento statusui, nors, kaip nurodo patys parlamentarai, jų funkcijos buvo skirtingos.
Grąžindamas pareiškėjams skundą teismas atkreipė dėmesį, kad Laikinajame pagrindiniame įstatyme Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas įvardytas kaip atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, o prezidento institucija numatyta 1992 metais priimtoje Konstitucijoje.
Dėl Vytauto Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu į KT šių metų kovą kreipėsi 30 Seimo opozicijos atstovų.
Jie tvirtino, kad Seimo priimto įstatymo tikslas – asmeniui, kuris niekada nebuvo ir nėra prezidentas, suteikti valstybės vadovo statusą. Kadangi pagal Konstituciją valstybės vadovas yra prezidentas, toks teisinis reguliavimas, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo prašyta išaiškinti, ar Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V.Landsbergis teisiškai gali būti prilyginamas valstybės vadovui.
Parlamentas pernai birželio 30 dieną priėmė Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymą, pagal kurį Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigas nuo 1990-ųjų kovo 11-osios ėjęs asmuo prilygintas atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovui. Tuo metu šias pareigas pareigas ėjo V.Landsbergis.
Įstatymas nustato, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, būdamas aukščiausiuoju Lietuvos Respublikos pareigūnu, nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1992 metų lapkričio 25 dienos turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus.
Valdantieji savo siūlymą argumentavo pozicija, kad priėmus tokį įstatymą konstatuojamas istorinis faktas, o dalis opozicijos atstovų jį sakė esant siekiu perrašyti istoriją.
