„Tai yra sprendimas, kuris leistų uždaryti šitą klausimą“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.
„Man atrodo, nėra jokio paprastesnio būdo įsitikinti šiuo klausimu juoba, kad Seimas turi tokią kompetenciją, kaip kreiptis į Konstitucinį Teismą šito išaiškinimo“, – pridūrė I.Šimonytė.
Anot jos, KT pateikus išaiškinimą, sprendimas dėl konvencijos ratifikavimo „vis tiek būtų politinės valios apsisprendimas.“
Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė, kad būtų kreiptasi į KT dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam Lietuvos įstatymuI.Šį siūlymą teikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytės-Nielsen.
Seimo pirmininkės teigimu, KT būtų prašoma išaiškinti, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“.
V.Čmilytės-Nielsen yra sakiusi, kad kreiptis į KT prašė ir konvencijos rėmėjai, ir jos oponentai.
„(...) visos tos tezės, kurios yra kreipimesi surašytos, tai čia yra iš esmės yra tai, ką teigia dažnai konvencijos ratifikavimo oponentai“, – sakė I.Šimonytė.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną ir iki šiol neratifikavo.
Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
