Anot KT, negali būti sudaryta prielaidų teisėjui išvengti baudžiamosios ar kitos teisinės atsakomybės už nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus.
Konstitucinio Teismo teigimu, teisėjų imunitetas nėra savitikslis, jis reikalingas garantuoti teisėjo nepriklausomumą, kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas.
„Teisėjų imunitetas nėra įtvirtintas tam, kad būtų sudarytos prielaidos teisėjui išvengti atsakomybės už nusikalstamas veikas“, – pirmadienį sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas.
„Teisėjų imunitetai apskritai turi būti aiškinami siaurinamai, kad jie nebūtų nepagrįstai išskiriami iš visuomenės. Taigi tik tiek, kiek yra Konstitucijoje – kada asmenį būtina patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba laikyti įtariamuoju, yra būtinas Seimo arba prezidento sutikimas tarp Seimo sesijų. Taip pat, kada jį reikia suimti arba kitaip suvaržyti jo laisvę“, – pabrėžė KT pirmininkas.
Anot KT, teisinis imunitetas savo apimtimi yra vienodas teisėjams, KT teisėjams ir Seimo nariams, o Konstitucija garantuoja apsaugą tik nuo priemonių, kuriomis yra suvaržomos asmens laisvės.
Dėl teisėjų imuniteto ribų į KT pernai gruodį kreipėsi Seimas. Parlamentarai taip reagavo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad atliekant kratą pas teisėją ir asmens kratą būtinas Seimo, o tarp Seimo sesijų – prezidento sutikimas, nes krata suvaržo asmens laisvę.
Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą grindė Konstitucija, kuri draudžia be Seimo ar prezidento sutikimo varžyti teisėjų laisvę, ir Teismų įstatymu, kuris detalizuoja draudimą atlikti kratą pas teisėjus.
„Jeigu procesinėmis priemonėmis kaip krata, poėmis ir kitomis yra siekiama viso labo tiktai surinkti įrodymus (...), tai nėra laikoma savaime laisvę varžančia priemone. Joms nereikia nei Seimo, nei prezidento sutikimo. Mes turėtume suprasti, kad jei kiekvienai kratai, asmens poėmiui, automobilio apžiūrai ir panašioms priemonėms reikėtų atskirai Seimo ar prezidento sutikimo, ko gero, apskritai joks tyrimas dažnoje byloje būtų neįmanomas“, – paskelbus nutartį sakė KT pirmininkas D.Žalimas.
Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, kad „minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 metų lapkričio 25 dienos nutartis nelaikytina teismo precedentu tiek, kiek joje pateiktas šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu prieštaraujančia Konstitucijai pripažintos Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies aiškinimas“.
Seimui teks tvarkyti Teismų įstatymą
„Džiaugiuosi, nes šiuo atveju teisingumas tikrai laimės, ankstesnis reguliavimas, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, sudarė prielaidas teisėjams išvengti baudžiamosios atsakomybės“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė „valstietė“ Agnė Širinskienė.
„Buvo sudarytos sąlygos teisėjams likti nebaudžiamiems, neliečiamiems, nes visi suprantame, ką reiškia, kai Seimas duoda leidimą teisėjo kratai. Tai reiškia didžiulį viešumą, ir kratos tikslas netikėtai paimti dokumentus ar kažkokius kitus įrodymus yra sugriaunamas“, – teigė A.Širinskienė.
Kadangi į KT dėl minėtos Teismų įstatymo normos kreipėsi visas Seimas, ši norma jau nuo kreipimosi yra negaliojanti.
„Seimui, be abejo, teks tvarkyti Teismų įstatymą, bet galioja Konstitucija, ji yra tiesiogiai taikomas teisės aktas. Manyčiau, kad artimiausiu laikotarpiu su tomis gairėmis, kaip turėtų elgtis ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami kratas, tikrai nekils problemų“, – sakė komiteto vadovė.
Seimo opozicijos lyderis, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys socialdemokratas Julius Sabatauskas svarstė, kad galbūt įstatyme reikėtų apibrėžti, kas yra fizinis laisvės suvaržymas.
„KT pasakė, kad krata, poėmis nelaikytini asmens laisvės suvaržymais, kad tai yra baudžiamojo proceso priemonės, kuriomis renkami įrodymai, bet nevaržoma laisvė. Net sekimą priskyrė prie nevaržymo. Namų areštas, apykojė, pasižadėjimas neišvykti, draudimas lankytis tam tikrose vietose ar artintis prie tam tikrų asmenų – maždaug būtų tokie laisvės suvaržymai, nors KT to nepasakė“, – BNS sakė parlamentaras.
Jo teigimu, KT nutarimas leis teisėsaugos institucijoms be kliūčių rinkti įrodymus ir teismams vertinti tuos įrodymus.
J.Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad didesnę įtaką jau vykstančioms byloms būtų turėjęs kitoks KT sprendimas.
„Jeigu Konstitucinis Teismas būtų pasakęs, kad neprieštarauja (Konstitucijai – BNS), tai būtų turėję lemiamą įtaką Eligijaus Masiulio byloje. Tada būtų visos tos kratos, kurios buvo padarytos iki Seimo sutikimo panaikinti imunitetą, – automobilyje, Seime, namuose – būtų tapusios neteisėtomis“, – tvirtino politikas.
A.Valantinas teigiamai vertina sprendimą
Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas teigė teigiamai vertinantis pirmadienį Konstitucinio Teismo paskelbtą sprendimą dėl teisėjų imuniteto.
„Aš manau, kad tai teigiamas sprendimas, nes kiekvienas normos išaiškinimas, kai nebėra ginčo, manau, kad yra teigiamas sprendimas. Aš manau, kad viskas tvarkoj, sudėliojo Konstitucinis Teismas taškus ir ateičiai žinosime“, – BNS sakė A.Valantinas.
„Aš manau, kad dabar jau konkrečioje byloje turės būti sprendžiamas tam tikrų gautų duomenų leistinumo klausimas. Čia viskas gerai“, – teigė jis.
„Tas ginčas buvo kilęs konkrečioj situacijoj, ar kratos darymas yra teisėjo laisvės suvaržymas, tai Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad ne, tai viskas tvarkoj“, – tvirtino A.Valantinas.
Kreipimąsi į KT parengę Seimo nariai teigė, kad ribojimai atlikti kratą pas teisėjus turėtų būti vertinami kaip nepagrįsta privilegija, kuri trukdo tirti nusikaltimus.
Bylą dėl teisėjų imuniteto Konstitucinis Teismas nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Teismų įstatymas dabar draudžia be Seimo ar prezidento leidimo įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo automobilyje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį.
